..
Istorijos, telpančios į kavos puodelį
Tokios dienos kaip ši – ne tik įsirėžia į atmintį amžiams, bet ir pripildo sielą pilnatvės ir įkvepia tolimesniems gyvenimo žygiams. Kažkur Indijoje, Vakarų Ghatų kalnuose, vienoje iš viršukalnių, palydėti saulę apkabinus savo artimiausius – tikra dovana. Tobulas saulėlydis, kaip kulminacija nuostabios, įdomios, žavingos dienos, praleistos prie kalnų krioklio kavos plantacijoje. Bet apie viską iš eilės.
Kaip žinia, arabica kavamedžiai mėgsta aukštikalnes. O jeigu tai geriausia arabica šalyje, tai jai tikrai bus sukurtos ypatingos sąlygos. Į tokią vietą nepavyks atvykti lėktuvu ar traukiniu. Ilgą laiką aukštyn į kalnus teks važiuoti automobiliu. Tad ir mes daugiau kaip 12 val. praleidome kelyje. Gal šiek tiek pavargę, bet tikrai nenuobodžiaudami, nes pakeliui sustojome apžiūrėti ananasų laukus ar povus su išpūstomis uodegomis, laisvai besišlaistančius laukymėse. Priekalnėse mus jau užklupo vakaras, todėl aukštyn į kalnus teko važiuoti tamsoje. Kelis kartus pametę kelią, mes pagaliau pasiekėme vienkiemį, apšviestą raudonos pilnaties ir švelnaus rūko, tapusį mūsų nakvynės vieta kelioms paroms į priekį.
Tokioje žmonių nepaliestoje erdvėje nubundi anksti. Net mažiausias kelionės dalyvis, kuriam vos septyneri, atsikėlė pasirodžius pirmiems saulės spinduliams. Mes terasoje išgėrėme po puodelį ką tik skrudintos „Geisha“ kavos, o Dovydas – masala chai, ir, pilni susijaudinimo prieš kupiną nuotykių dieną, laukėme kavos plantacijos šeimininko.
Sanjay plantaciją valdyti pradėjo po studijų Amerikoje. Ir nors jo anglų kalba buvo su maloniu, švelniu indišku akcentu, suprasti jį buvo ypač paprasta. Sanjay prosenelis Mathias pats užsodino turimas žemes kavamedžiais, tad karta iš kartos jie išmoko dauginti kavamedžius, atnaujinti plantacijas, sodinti palmes, kad jos pasirūpintų pavėsiu kavos uogoms ir brandintų ne ką mažiau vertingus riešutus.
Sušokę į džipo kėbulą, lydimi kelių ištikimų šunų, pajudėjome link kavos plantacijų, kuriose tuo metu buvo renkamas derlius. O, Dievai, vaizdas išties užburiantis! Kiek tik akis gali užmatyti – visur kavamedžiai. Uogos Kelagur plantacijoje renkamos rankiniu būdu. Todėl ir kavos kokybė yra ženkliai aukštesnė, nes rankomis surenkamos tik sunokusios, raudonos uogos, o žalios paliekamos nokti toliau.
Mes taip pat prisijungėme prie rinkėjų, nes labai jau norėjosi patirti pilną kavos atsiradimo puodelyje procesą. Žinoma, ilgai neužtrukome, nes šalia tekančio krioklio ošimas mus ne ramino, o viliojo atsigaivinti. Krioklio tyras vanduo čia naudojamas kavamedžių laistymui. Lietaus vanduo tiesiai „iš dangaus“ mus atgaivino, todėl pilni naujų jėgų nuvykome paskui užpildytą kavos uogomis sunkvežimį į fabriką. O čia prasidėjo tikra magija: raudonos uogos virto kupinais maišais skirtingų rūšių kavos pupelių, paliktais „bręsti“ švariuose ir sausuose, vėjo perpučiamuose sandėliuose.
Pasidarbavę su grėbliu džiovinamų pupelių talpyklose, išmatavę pupelių drėgmės lygį, nukeliavome paskui sodininką apžiūrėti kavamedžių daigelių. Vieni jų buvo ką tik išdygę, kiti jau stovėjo talpose, paruošti sodinimui – naujam gyvenimo ratui.
Nenuostabu, kad ragaujant SORPRESO INDIA kavą mes ne tik mėgaujamės Premium klasės šviežiai skrudinta kava, bet kiekvieną kartą mus užlieja ir kvapą gniaužiantys prisiminimai.
Sorpreso – wake up for a day!
