Pradedami baigiamieji šalia Alytaus pakloto tarptautinio dujotiekio statybų darbai

Nors „Amber grid“ ir samdyti subrangovai susidūrė su iššūkiais dėl pandemijos, su įvairiausiais rūpesčiais, kaip kad kasimas po Nemuno upe ir dujų eksplozija perpylimo taške Pirmame Alytuje ar pan., šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų – tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki pat sienos su Lenkija.

2020 m. sausį pradėto statyti GIPL dujotiekio ilgis Lietuvoje – 165 km. Projekto metu dujotiekio trasoje atliekami archeologiniai tyrinėjimai, sprogmenų paieškos darbai.Iki šių metų pabaigos baigus darbus, atlikus dujotiekių jungtį, bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.

Norima, kad GIPL dujotiekis taptų svarbia grandimi, kuri sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją.

Viliamasi, kad turėdama alternatyvų dujų tiekimo šaltinį Lietuva taps nepriklausoma nuo tiekėjo iš Rytų, o Lenkijai naujas dujų kelias pasitarnaus, siekiant mažinti šalies energetinę priklausomybę nuo taršaus iškastinio kuro – anglies. Tapus didžiulės dujų rinkos dalimi, atsivers naujos galimybės dalyvauti Lenkijos ir Europos rinkoje, Lietuvos tiekėjams plėsti klientų portfelį, sukurti rinkai naujus instrumentus dujų prekyboje ir padidinti Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą.

Tikima, kad kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru.

Bendra GIPL projekto vertė – 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.