Bankrotai Lietuvoje augo labiausiai iš visų Baltijos šalių, bankrutuojančių Alytuje ir apskrityje netrūksta

Naujausias įmonių nemokumo atvejų tyrimas parodė, kad pernai Lietuvoje užfiksuotas 1041 bankrotas, kai 2021 m. šis skaičius siekė 817, 2020 m. – 815, о 2019 m. – 1641. Nors visame regione bankrutavusių įmonių dalis pernai vidutiniškai siekė 0,54 proc., Lietuvoje šis rodiklis buvo didesnis pusantro karto (0,85 proc.). Lietuviai bankrotais neprilygo serbams (6,69 proc.), kroatams (2,08 proc.) ar vengrams (1,54 proc.), tačiau latviai sugebėjo bankrutuoti pustrečio karto (0,21 proc.), o estai – net 7 kartus rečiau (0,08 proc.).

Didelių sukrėtimų patyrė statybų sektorius – dėl aukštų statybinių medžiagų ir žaliavų kainų nemokumo rodikliai ypač augo visose Baltijos šalyse, taip pat – Kroatijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Nemažai iššūkių šiam sektoriui sukėlė būsto rinkos sulėtėjimas, padidėjusios palūkanų normos ir sparčiai auganti infliacija, taip pat – darbo jėgos trūkumas.

Tyrimo, kuris buvo atliktas „Coface“ užsakymu, duomenimis, dar vienu sektoriumi, kuriame daugumoje šalių buvo fiksuota nemažai bankroto atvejų, tapo mažmeninė prekyba – nuolatinė infliacija vis labiau mažina vartotojų išlaidas, todėl šiame sektoriuje nemokių įmonių turėtų daugėti.

Bankrotų netrūko ir Alytuje, apskrityje.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, pastaruoju metu bankrutavo arba šiuose procesuose kaip atsakovai dalyvauja 35 įmonės.

Tarp jų yra ir pakankamai žinomų – po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų ne kartą minėta Alytuje registruota UAB „Skaistės mėsa“, gamybines investicijas į Pramonės parką Alytuje mėginusi vykdyti UAB „Premium oils“, ne viename komunalinių darbų projekte dalyvavusi vietinė UAB „Para“, UAB „He-Ma“, „ProBIOduktai“ iš Luksnėnų (Alytaus r.), UAB „Pandora“ iš Seirijų (Lazdijų r.), UAB „Drustila“ iš Druskininkų, Varėnos statyba, „Transtėja“ iš Alytaus rajono ir kt.