Ugniagesio krikštą gavo gaisre Alytuje

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį pradėję mokytis šioje mokykloje, spalį kursantai, pasiūlius grupės vadovui, nedvejodami vieningai išvyko padėti gesinti šio gaisro. „Iki tol dar nebuvo tekę gesinti gaisro. Pirmąją dieną buvo baisoka, nes gaisravietėje reikėjo žiūrėti, kad kas neužgriūtų, bet paskui pripratome. Mes padėjome tempti gaisrines žarnas, teko ir su gaisriniais švirkštais liepsnas gesinti, bet iš tikrųjų tai buvome ugniagesių gelbėtojų padėjėjai. Visi labai stengėsi, kad gaisras būtų kuo greičiau užgesintas ir padaryta kuo mažesnė žala gamtai ir visuomenei,“ – sakė A. Kropa, į Alytų padėti gesinti gaisro vykęs net tris dienas.

Į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą Artur įstojo iškart po vidurinės mokyklos. Kaip pats sako, tai buvo jo vaikystės svajonė. Pasiryžimą tapti ugniagesiu gelbėtoju sustiprino ir pernai balandžio mėnesį Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, kilęs gaisras, kurio metu sudegė 14 pastatų. „Tą dieną laikiau egzaminą, o kadangi gyvenu netoli Krakūnų, po jo nuvažiavau pažiūrėti, kas ten darosi. Mačiau, kaip dirba ugniagesiai gelbėtojai ir jų darbas mane dar labiau sužavėjo. Tad baigęs mokyklą stojau į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą,“ – pasakojo A. Kropa, šiuo metu atliekantis praktiką Šalčininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (PGT).

Pasak vaikino, Ugniagesių gelbėtojų mokykloje jis išmoko visko, ko reikia ugniagesiui gelbėtojui, teorines žinias įtvirtino praktiniuose užsiėmimuose. Artur teigia, jog ugniagesiui reikia nemažai ištvermės, kantrybės ir fizinių jėgų. „Man nebuvo sunku, nes aš prie fizinio darbo pratęs – mano tėvai ūkininkai, tad dažnai tenka jiems padėti,“ – sakė jis.  

„Ugniagesių gelbėtojų mokykloje dirba labai geri dėstytojai, stengiasi perduoti visas savo žinias, visko galima klausti ir nuodugniai išsiaiškinti. Įdomu ir atliekant praktines užduotis. Man ypač patiko užsiėmimai riboto matomumo patalpoje, kai aplinkoje turi orientuotis nieko nematydamas, tik liesdamas rankomis ir bendraudamas su savo grandimi,“ – pasakojo A. Kropa. Jis taip pat džiaugėsi ir puikiomis Ugniagesių gelbėtojų mokyklos sąlygomis sportuoti: „Čia gali ir krepšinį, ir futbolą žaisti, ir pabėgioti, ir baseine paplaukioti.“

Būdamas praktikoje Šalčininkų PGT, Artur kol kas į gaisrus ir gelbėjimo darbus nevažiuoja, bet tikisi, kad netrukus jį ugniagesiai gelbėtojai pasiims kartu. Jis susipažįsta su tarnyba, su priešgaisrinės priežiūros pareigūnais dalyvauja akcijoje „Gyvenkime saugiai“, lanko gyventojų namus ir tikrina, ar gyventojai yra įsirengę autonominius dūmų detektorius. Pasak būsimojo ugniagesio, dauguma gyventojų jau turi namuose šiuos prietaisus ir rūpinasi savo saugumu. „Labai draugiški ir komandos ugniagesiai. Jie duoda nemažai patarimų, kaip geriau kažką padaryti. Džiaugiuosi, kad baigęs Ugniagesių gelbėtojų mokyklą grįšiu į šią tarnybą“.