..
LR Seimo vicepirmininko Andriaus Mazuronio apsilankymas Alytuje: „Lietuvoje kylančios problemos susijusios su švietimu ir sveikatos paslaugomis neaplenkė ir Alytaus...“
Prasidėjus rugsėjui tėvai su giliu atodūsiu laukia vaikų ugdymo naujovių. Probleminiai klausimai dėl mokymosi priemonių (vadovėlių), bei vėl naujų programų, su kuriomis net pedagogai kitą kartą tinkamai nesusitvarko. Nes eilinė reforma švietime, ar eiliniai politiniai reitingų vaikymaisi nugramzdina gilyn visą švietimo sistemą. Ne ką mažiau aktuali temą – sveikatos paslaugos. Vos ne kiekvieną dieną mes visi susiduriame su tomis pačiomis problemomis, susijusiomis su sveikata – „kaip prisibelsti“ laiku pas medikus, kada kitą kartą gyvybiškai svarbi kiekviena brangi minutė. Šiuos klausimus bandė išdiskutuoti ir išgirsti specialistų lūkesčius į Alytų atvykęs LR Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis kartu su Lietuvos regionų partijos kandidate į LR Seimą Sonata Buzaitiene.
Apsilankę Alytaus miesto savivaldybėje Andrius Mazuronis ir Sonata Buzaitienė susitiko su švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šerniene, bei Alytaus Adolfo Ramanausko Vanago gimnazijos direktoriumi Virginijumi Skroblu. Diskusijoje buvo išklausyta švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pozicija bei išgirsta mintis L. Šernienės dėl ne tai kad keliamos į viešumą problemos trūkstamų vadovėlių, kurių beje vis dar nėra ugdymo įstaigose, tačiau gilesnė problema anot vedėjos, tai tėvų požiūris į švietimo sritį ir pačius mokytojus.
„Šiai dienai nematau problemos, kad nėra vadovėlių. Ugdymui mokytojai savarankiškai randa priemonių ir medžiagos tinkamam vaikų mokymui pagal esamas sudarytas Švietimo ministerijos programas. Tačiau yra kur kas gilesnė problema nei tai. Tai tėvų požiūris į mokytojus. Tėvai dažnu atvejų mokytojus diskriminuoja bei nerodo deramos pagarbos šios profesijos atstovams“, - sakė Alytaus miesto savivaldybės ųvietimo skyriaus vedėja. Anot L. Šernienės šviečiant visuomenę apie pedagogus, būtų galima sugrąžinti deramą pagarbą mokytoju atžvilgiu. Kuriant viešinimo kampanijas kuriose teigiamai ir pagarbiai nubrėžiama mokytojo profesija, kurioje galima būtų priminti koks mokytojų atsakingas ir sunkus darbas. Tam antrino ir Virginijus Skroblas. Taip pat V. Skroblas pritarė, kad problemos be abejo susidaro dėl esamo trūkumo ugdymo medžiagų, tačiau tai neatsiejama nuo elementarios pagarbos mokytojams ir jų atsakingam darbui.
LR Seimo vicepirmininko Andriaus Mazuronio nuomone, pagarba mokytojui privalo būti. Negali tėvai diktuoti sąlygų mokytojams kaip ugdyti vaikus. Anot A. Mazuronio, vaikai tik atspindi mūsų daugelio pačių elgesį namuose.
„Švietimas tampa savitu įrankiu politikų rankose užsimirštant, kad mokytojai kažkada buvo ir turi būti prestižine profesija. Mokytojai turi ugdyti vaikus ir ruošti juos gyvenimui, o ne ieškoti priemonių ugdymui su kuriomis vaikams būtų galima mokytis.“,- kaip mama rūpestingai dalinosi mintimis kandidatė į LR Seimą Sonata Buzaitienė, pati auginanti vaikus, kurie jos manymu paliekami kaip ir mokytojai nežinioje su šiomis visomis reformomis.
Nuvykus į Alytaus profesinio rengimo centrą susitikti su šios įstaigos direktoriumi Vytautu Zubrumi svečiai išvydo pasididžiavimo vertą mokymo įstaigą. Šios įstaigos vadovui nestokojo teigiamų atsiliepimų Andrius Mazuronis su Sonata Buzaitiene. Kaip vėliau mintis išreiškė S. Buzaitienė, Alytaus profesinio rengimo centras geba vykdyti pavyzdinį ugdymą visos Lietuvos profesinio rengimo centrams. Šios mokymo įstaigos direktorius pasidalino mintimis, kaip galima ūkiškai išnaudoti esamus resursus. Nors ir kiek pamažėjęs stojamųjų skaičius, anot direktoriaus galima pasidžiaugti, kad tokios profesijos kaip suvirintojai, pameistriai - vis dar išlieka paklausiomis profesijomis. Bendrystė Alytaus profesinio rengimo centro su verslais, išdiskutuojant jų poreikio specialistų, vykdant bendrus projektus tikrai galima aprūpinti verslus būsimais specialistais. Andrių Mazuronį teigiamą įspūdį paliko šios įstaigos bendrabučiai, kuriuose galima buvo pasijausti kaip viešbutyje, kur dvelkė tvarka, švara, modernumu.
Švietimo įstaigų vizitus vainikavo vizitas Kauno kolegijos Alytaus fakultete, kur svečius pasitiko Dekanas Dr. Mindaugas Samuolaitis su kolegėmis.
„Kiekvienas susijungimas ar naujovės reikalauja daug iššūkių, kurie su tuo susiję ir kyla, tačiau tai tik į teigiamą pusę“ – Dekanas neslėpė, kad po Alytaus kolegijos prijungimo prie Kauno kolegijos iššūkių yra ir bus, ir tai natūralu. Tačiau esamos naujovės ar iššūkiai kolektyvo nebaugina. Anaiptol, tos naujovės, tai galimybės būsimiems studentams, kurių laukia dar daugiau naujų profesijų pasirinkimas esamoje kolegijoje. Bendraujant su Kauno kolegijos Alytaus fakulteto kolektyvu, svečiams kėlė žavesį ir pagarbą jų atsidavimu savo darbui. Nors ir anot dr. Mindaugo Samuolaičio netolimoje ateityje laukia daug naujovių, jos turi tik dar labiau gerinti studijų kokybę. Esamoje kolegijoje nusimato ir plėtra. Kaip pasakojo M. Samuolaitis, Alytaus fakultetui bus skirta iš Kauno kolegijos biudžeto 5 000 000 EUR plėtrai bei naujųjų studijų programų įgyvendinimui. Taip ši įstaiga taps labiau patrauklesnė regione būsimiems studentams, bei bus galimybė įgyti profesijas, kurios šiai dienai ir perspektyvoje tik dar labiau bus paklausesnės.
Po diskusijos su dr. Mindaugu Samuolaičiu, Andrius Mazuronis mato itin didelį progresą. Kaip komentavo A. Mazuronis, visi planuojami įvykdyti procesai tik įrodo, kad vykdoma veikla yra tinkamai paruošta, bei netolimoje jau ateityje parodys, kad visi sprendimai susijungimo kolegijų tik praplės šios bendrystės galimybes.
Vėliau Andrius Mazuronis su Sonata Buzaitiene vyko vizitų į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę bei Alytaus polikliniką.
Visiems aktuali ir skaudi tema sveikatos priežiūra. Dar labiau šių dienų akivaizdoje esama susiklosčiusi eilių vadinamoji situacija, kur žmonėms tenka laukti vizito pas gydytojus kitą kartą ne vieną ar du mėnesius. Susitikus su Alytaus poliklinikos vadovo pavaduotoja Vaida Kavaliauskiene buvo paliestos temos ne tik susijusios su susidarančiomis eilėmis, tačiau kaip ir visoje Lietuvoje mažesnių miestų problematika tai gydytojų trūkumu. Alytaus miesto savivaldybė iniciavo naują projektą, skatinantį atvykti dirbti į šios miesto gydymo įstaigas jaunų specialistų. Andrius Mazuronis tik patvirtino ir pritarė mintimis, kad motyvacija žinoma turi būti finansinė, tačiau tai natūralu.
Būsimas medikas studijuoja ne mažiau kaip devynis metus, tad savaime aišku, kad jo atlygis už darbą atitinkamai turi būti didesnis. Pasiteiravus Sonatos Buzaitienės, kodėl atsiranda tokios didelės eilės pas medikus, Vaida Kavaliauskienė mato kelias pagrindines problemas kurias sprendžiant, galima ženkliai sumažinti susidarančias eiles. Anot V. Kavaliauskienės visų pirma, tai pacientų neatsakingas elgesys registruojantis pas specialistus, kai užsiregistravęs pacientas vėliau neinformuoja gydymo įstaigos kad jis neatvyks numatytam ir suplanuotam vizitui. Tokiam elgesiui prevencinė priemonė būtų žinoma finansinės nuobaudos, kurios priverstų pacientus elgtis atsakingiau bei pagalvoti apie tai, kad kitam pacientui gali šis vizitas būti netgi gyvybiškai svarbus.
Na ir žinoma, kaip tik paantrino Andriaus Mazuronio nuomonei poliklinikos vadovo pavaduotoja, neigiamai prisideda ir gydytojų darbas keliose įstaigose, tame tarpe ir visų pirma privačiame sektoriuje. „Gydytojai norėdami uždirbti deramą atlyginimą priversti dirbti keliose darbovietėse, tame tarpe ir privačiose gydymo įstaigose. Tokiu atveju natūralu, valstybinės gydymo įstaigos negali konkuruoti su savo esamais biudžetais ir pasiūlyti tokį atlyginimą, kaip privačios klinikos. Todėl visi pacientų srautai dažnu atvejų nukreipiami į privatų gydymo sektorių, kur medikus pasiekti galima ir greičiau, ir kitą kartą netgi paprasčiau.“ Nors apmaudo neslėpė Sonata Buzaitienė, tačiau turėjo pripažinti, kad tokiomis tendencijomis valstybinis sveikatos sektorius apskritai netolimoje ateityje gali išvykti, ir valstybės gydymo įstaigas visur pakeis privačios klinikos su savo paslaugomis. Deja, tačiau tai kelią grėsmę gauti visiems nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Ne ką kitomis nuotaikomis gyvena ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, kurioje susitikę svečiai bendravo su šios gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Bernadeta Navalinskiene. Specialistų trūkumas jaučiasi ir ligoninės koridoriuose, bei kelia savitą nerimą, kaip tinkamai užtikrinti pacientų poreikius. Eilės, medikų trūkumas, slaugos specialistų stygius, modernios medicininės įrangos poreikis, ar elementariai patalpų renovacijos klausimas – tai pagrindiniai šios ir kitų mažųjų miestų gydymo įstaigų klausimas. Kaip pastebėjo LR Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis su kandidate į LR Seimą Sonata Buzaitiene, problematika pagrindinė tame, kad gydytojai šiai dienai yra priversti dirbti ne tik valstybinėse įstaigose, tačiau dirbti ir privačiame sektoriuje. Dalis ligonių kasų lėšų nusikelia iš valstybinio sektoriaus į privataus kapitalo įstaigas, taip silpnindami valstybines gydymo įstaigas dėl finansavimo stygiaus. B. Navalinskienės nuomone, mokant tinkamą atlyginimą valstybinėse gydymo įstaigose, išsispręstų daug klausimų, pradedant susidarančiomis eilėmis pas specialistus, taip pat laukiant vienos ar kitos skubios operacijos, baigiant valstybinėse įstaigose modernios medicininės įrangos atsinaujinimu.
Kaip pastebėjo Andrius Mazuronis, medikų darbas keliose įstaigose atsispindi ne tik susidarančiose eilėse, tačiau nutylima ir pačių medikų esama situacija. Gydytojas privalo vykti kad ir į kitą miestą, jis kaip ir mes visi patiria nuovargį. Tokiu atveju kokybė paslaugos jau gali nukentėti.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Regionų partijos specialiosios rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 0911/1
