..
situacija naftos rinkoje rodo ne tendencijas o vaizduoja d trumpo parasa jpg

2025 m. vasario Pricer.lt degalinių kainų tyrimas: Situacija naftos rinkoje rodo ne tendencijas, o vaizduoja D. Trump‘o parašą

PRICER.LT naujienosvas. 24 2025, 23:33
Pasaulinės naftos kainos brėžia diagramas, kurios nesisieja, nei su sezonu, nei su atsargomis, o labiau primena D. Trump‘o parašą, nes jo pareiškimai labiausiai ir įtakoja gandams jautrią naftos rinką. Na, bet mums dėl to pergyventi nereikia, dėl savo mokesčių už degalus mokame vis brangiau. Aišku, karo pradžios lygmens dar nepasiekėme, bet tai visai realu, ypač dyzelinui. Dar viena šio mėnesio įdomybė Lietuvoje, tai kad padidėjo kainų skirtumai tarp pigiausių ir brangiausių degalinių – tai rodo atskirų rinkos dalyvių norus pasididinti pelningumus.
Tai kas gi vyksta pasaulinėse rinkose?

? Pasaulio naujienos

  • 2025-02-18 antradienį dronu įvykdyta ataka prieš CPC naftotiekį, pagrindinį Kazachstano eksporto kanalą, nustatė „bulių“ toną šiai savaitei – keturis kartus iš eilės per dieną nafta pabrango, o ICE Brent rūšies naftos kaina svyruoja apie 76 JAV dolerius už barelį. Jungtinėse Amerikos Valstijose didėjančias naftos atsargas iš esmės atsvėrė distiliatų atsargos, nusileidusios žemiau 5 metų ribos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose didėjančios naftos atsargos
Jungtinėse Amerikos Valstijose distiliatų atsargos, nusileidusios žemiau 5 metų ribos
  • D. Trumpo administracija, remdamasi savo „nepaprastąja padėtimi energetikos srityje“, nusprendė pagreitinti maždaug 700 leidimų, įskaitant „Enbridge“ dujotiekio „Line 5“ tunelio tiesimą, gilinimo darbus Elba Island SGD projektui ir Sabine Pass SGD remonto darbus, išdavimą visoje JAV.
  • ES šalys narės susitarė dėl 16-ojo sankcijų Rusijai paketo, įskaitant draudimą importuoti pirminį aliuminį, žaidimų konsolių pardavimą Rusijai ir 73 vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaivių įtraukimą į Briuselio laivų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.
  • JAV naftos pramonė, kuriai atstovauja API, ir biokuro interesų grupės suvienijo jėgas reikalaudamos didesnių atsinaujinančiųjų biodegalų privalomųjų normų nuo 2026 m. ir vėliau, palikdamos dešimtmečius trukusius ginčus ir kartu priešindamosi elektromobilių plitimui.
  • Rusija pratęsia benzino eksporto draudimą. Po virtinės neseniai įvykdytų Ukrainos naftos perdirbimo gamyklų bepiločių lėktuvų atakų, kurių kulminacija buvo šią savaitę įvykdyta ataka prieš 150 000 b/d Syzrano naftos perdirbimo gamyklą, Rusijos energetikos ministerija pratęsė benzino eksporto draudimą dar šešiems mėnesiams, pradedant nuo kovo mėnesio, išimtis taikyta tik gamintojams.
  • Ukraina atmeta JAV pasiūlymą dėl retųjų žemių. Pasak „Financial Times“, Ukraina atmetė D. Trumpo administracijos pasiūlymą, kad JAV priklausytų 50 proc. šalies retųjų žemių iškasenų, o Kijevas teigia, kad bet kokios JAV ir Europos garantijos turi būti tiesiogiai susietos su mineralinių išteklių sandoriais.
  • JAV pagrindinė naftos gavybos bendrovė žvalgosi į Čilės ličio atsargas. Pranešama, kad artimiausiomis savaitėmis JAV naftos pramonės bendrovė „ExxonMobil“ susitiks su Čilės vyriausybės pareigūnais ir išreiškia susidomėjimą ličio projektų plėtojimu šioje šalyje, nes įžvelgia panašumų tarp įprastinio gręžimo ir tiesioginės ličio gavybos.
  • „Saudi Aramco“ ieško naujų mažmeninės prekybos rinkų. Saudo Arabijos nacionalinė naftos kompanija „Saudi Aramco“ sutiko įsigyti 25 % Filipinų mažmeninės degalų prekybos įmonės „Unioil“ akcijų, taip pažymėdama savo sugrįžimą į Rytų Azijos rinką praėjus maždaug 17 metų po to, kai pardavė 40 % vienintelės šalies naftos perdirbėjos „Petron“ akcijų.
  • Brazilija pradeda milžinišką licencijavimo raundą. Brazilijos naftos ir dujų reguliavimo institucija ANP, dalyvaudama kitame licencijavimo konkursų etape, atidarė 332 blokus sausumoje ir jūroje esančiuose baseinuose. Licencijos bus siūlomos kaip koncesijos sutartys su mažesniais autoriniais mokesčiais, kad pagaliau būtų paskatinta silpnėjanti žvalgymo veikla.
  • Paslaptingi tanklaivių užpuolimai gąsdina krovinių siuntėjus. Iki šiol 2025 m. keturi tanklaiviai patyrė nepaaiškinamus sprogimus, o Graikijos laivybos bendrovė „Thenamaris“ pranešė apie šią savaitę įvykusį sprogimą jos tanklaivyje „Seajewel“, prisišvartavusiame Italijos Savonos uoste.
  • Pietų Korėja statys dvi naujas branduolines jėgaines. Pietų Korėjos vyriausybė baigė rengti naują energetikos strategiją, kuri turėtų padidinti branduolinės energijos dalį šalies energijos balanse nuo 30,7 % pernai iki 35,2 % 2038 m. Joje numatyta pastatyti dvi papildomas dideles 3,5 GW galios elektrines.
  • Kolumbija skelbia labai reikalingą rezervų padidėjimą. Kolumbijos valstybinė naftos įmonė „Ecopetrol“ (NYSE:EC) pranešė apie 2024 m. aptiktus 260 mln. barelių naujų atsargų ir pagaliau pasiekė teigiamą 104 % atsargų atkūrimo rodiklį.
  • Tarifų baimė auksą pakėlė iki dar vieno rekordo. Naujausias D. Trumpo muitų šėlsmas, dėl kurio diskusijų centre atsidūrė automobiliai ir puslaidininkiai, sukėlė dar vieną aukso kainų kilimą – šią savaitę aukso luitas pasiekė visų laikų rekordą – 2955 JAV dolerių už unciją, o nuo 2025 m. pradžios jo kaina padidėjo 12 %.
  • Kinijos naftos atsargos sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2020 m. pradžios. Pernai Rusija ir Iranas sudarė ketvirtadalį viso Kinijos naftos importo, tačiau dėl sausio mėn. kadenciją baigiančios J. Bideno administracijos sankcijų išlaikyti tokį pirkimų lygį itin sunku, todėl Kinija turi siųsti naftą į savo naftos perdirbimo gamyklas iš atsargų. Kaip praneša agentūra „Bloomberg“, praėjusią savaitę Kinija vis dėlto rado būdą priimti naftą iš Rusijos tanklaivių, kuriems taikomos sankcijos, – per mažus privačius uostus. „Statydamos ant mažų uostų, privačios Kinijos naftos perdirbimo gamyklos gali ir toliau priimti rusišką ir iranietišką naftą su nuolaida, kartu apsaugodamos nuo sankcijų stambias šalies logistikos bendroves, kurios tvarko krovinių ir konteinerių pervežimus“, – tikina ‚Bloomberg‘.
Kinijos naftos atsargos sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2020 m. pradžios
  • Europoje vėjo jėgainių gamyba per metus sumažėjo 16 %, o tai iš esmės netikėtai sumažino gamtinių dujų atsargas, tačiau, nepaisant didžiulių vėjo jėgainių parkų statybų visame pasaulyje, dėl klimato kaitos artimiausiais metais vėjo jėgainių gamyba gali tapti mažiau efektyvi. Tikimasi, kad dėl sustiprėjusio žemės ir troposferos atšilimo, vadinamo vėjo „sustingimu“, 2021-2050 m. vėjo greitis šiauriniuose vidutinių platumų regionuose, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje ir Europoje, sulėtės maždaug 4-5 %. Paprastai vėjo turbinos veikia 20 metų, o vėjo turbinų efektyvumas, paverčiant vėjo energiją elektra, paprastai būna 30-40 %, o pagal Betzo ribą didžiausias teorinis efektyvumas yra 59 %. Remiantis naujausiais tyrimais, per pastaruosius 50 metų Arktis šyla keturis kartus greičiau nei atogrąžų regionas, o santykinai mažesni temperatūrų skirtumai lemia silpnesnius vėjus, kuriuos dar labiau apsunkina dėl urbanizacijos didėjantis paviršiaus šiurkštumas.
  • Pietų Afrika džiaugiasi Rusijos investicijomis į branduolinę energetiką. Gilėjant nesutarimams tarp Pietų Afrikos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė paskelbė apie savo planus padidinti 2,5 GW branduolinės energijos pajėgumus, kad išspręstų šalies elektros energijos tiekimo sutrikimų problemą, palikdama atviras duris Rusijos pasiūlymams.
  • SGD dujovežiai grįžta į Raudonąją jūrą. Pirmą kartą nuo 2023 m. spalio mėn., kai prasidėjo husių puolimas jūroje, ne Rusijos SGD laivas drąsiai perplaukė Raudonąją jūrą – su Liberijos vėliava plaukiojantis laivas „Trader III“, iškrovęs krovinį Turkijoje, išplaukė į Aziją.
  • Venesuelos gamyba pasieks 7 metų aukštumas. Konstruktyvus prezidento D. Trumpo požiūris į Karakasą leido Venesuelos gavybai augti, o „Chevron“ projektai, kaip antai „Petropiar“, šį mėnesį turėtų pasiekti 143 000 b/d gavybą, o „Petroboscan“ – 101 000 b/d.
  • Irakas siekia pirmojo SGD importo terminalo. Irako vyriausybė planuoja Basroje pastatyti pirmąjį SGD importo terminalą, o 40 km ilgio dujotiekis bus sujungtas su šalies elektros tinklais. Tokį žingsnį paskatino neseniai sustabdytas Teherano dujų tiekimas į Iraką, padidėjus Irano vidaus paklausai.
  • Europos dyzelino kainos rodo, kad Europoje jaučiamas trūkumas. Europos ICE gazolio dyzelino ateities sandoriai pasiekė didžiausią atsilikimą nuo 2024 m. kovo mėn., o M1-M2 skirtumas padidėjo iki 14 JAV dolerių už metrinę toną, nes kovo mėn. kontraktas parduodamas už maždaug 720 JAV dolerių už toną.
Šaltinis: https://naujienos.pricer.lt/oilprice-com/
Na, lyg šito visko mums neužtektų, mus dar krečia ir elektros kainos.
  • Lietuviai už elektrą šį sausį mokėjo daugiau nei latviai ar estai: Vilniuje už elektrą gyventojai mokėjo 0,255Eur/kWh, Taline 0,251 Eur/kWh, o Rygoje – 0,238 Eur/kWh
  • Dujos sausį kainavo: Taline – 0,89 Eur/kWh, Vilniuje – 0,86 Eur/kWh, Rygoje – 0,83 Eur/kWh.
  • Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina išaugo 55 proc., o kai kuriomis paromis užfiksuotos didžiausioa vidutinės kainos šiais metais. išaugusią elektros kainą lėmė šaltesni nei įprasta vasarį orai, padidėjęs elektros suvartojimas, nedidėlė saulės ir vėjo elektros gamyba, neveikiantis povandeninis kabelis „EstLink 2“ tarp Suomijos ir Estijos, taip pat išaugusi šiluminių jėgainių gamyba, kuriai naudojamos pabrangusios gamtinės dujos. Elektros kainų šuoliai sutapo su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimu su Europa vasario 9-ąją.
  • Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, dar anksti kalbėti, kaip vasario mėnesio kainų šuoliai paveiks visuomeninus elektros bei dujų tarifus kitą pusmetį – tai priklausys nuo kainų pavasarį.
O mes einame prie degalų kainų švieslentėse apžvalgos…

? Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse

⚪ Litras A95 benzino vidutiniškai kainavo – 1,486 Eur/l, dyzelino – 1,594 Eur/l

⚪ 2025 m. vasario 18 dieną „Brent“ rūšies naftos kaina buvo 72,55 Eur, pigo -9,5 proc. palyginus su praeitu mėnesiu ir buvo -5,7 procento mažesnė nei 2024 vasario mėnesį

⚪ Vasario mėnesį benzino kaina kyla +0,04 procento, o dyzelino krenta -1,94 procento, palyginus su sausiu

A95 benzino kainų tendencijos

Vasario mėnesį litras A95 benzino Lietuvos degalinėse palyginus su 2025 sausio mėnesiu brango +0,001 Eur (+0,04 proc.), ir buvo -0,003 Eur (-0,2 proc.) pigesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį
A95 vidutinė kaina Lietuvos degalinėse su PVM ir akcizu  EUR_l 2017_2025 02 18
Daugiau: https://public.tableau.com/app/profile/pricer.lietuva/viz/A95benzinokaintendencijos/A95benzinokaintendencijos

Dyzelino kainų tendencijos

Litras dyzelino vasario mėnesį Lietuvos degalinėse palyginus su 2025 sausio mėnesiu pigo -0,032 Eur (-1,19 proc.), ir buvo – 0,029 Eur (-1,8 proc.) pigesnis, nei praeitų metų vasario mėnesį.
Dyzelinas vidutinė kaina Lietuvos degalinėse su PVM ir akcizu EUR_l 2017_2025 02 18
Daugiau: https://public.tableau.com/app/profile/pricer.lietuva/viz/Dyzelinokaintendencijos/Dyzelinokaintendencijos

? Mažiausių A95 benzino kainų reitingas

Kainų palyginimo portalo Pricer.lt duomenimis vasario 18 d. A95 markės benzino aukščiausia kaina buvo „Circle K“ degalinėje – 1,549 Eur/l ir „Viados“ degalinėje – 1,539Eur/l, “Ecoil“ degalinėje – 1,519 Eur/l, „Orlen“ – 1,499 Eur/l, „Neste“ degalinėje – 1,489 Eur/l. Pigiausias A95 benzinas buvo „Jozitos“ degalinėje – 1,430 Eur/l, „Skulo“ degalinėje – 1,469 Eur/l,“Statetos” degalinėje – 1,479 Eur/l. Skirtumas tarp mažiausios (Jozita) ir didžiausios (CirleK) A95 benzino kainų – 11,9 centai litrui arba 8,3 proc.
Pricer.lt Maziausiu A95 Benzino Kainu Reitingas 2025 02 18
Daugiau: https://public.tableau.com/app/profile/pricer.lietuva/viz/MaiausiA95benzinokainreitingas_15663748917400/MaiausiA95benzinokainreitingas
A95 oktaninio skaičiaus benzinas Skulas Jozita Lietuvoje ir Lenkijoje 2025 02 18
Daugiau: https://pricer.lt/tyrimai/preke/pigiausias-a95-oktaninio-skaiciaus-benzinas/53

? Mažiausių dyzelino kainų reitingas

Dyzelino kainos išsidėstė taip: pigiausias dyzelinas „Jozitos“ degalinėje – 1,540 Eur/l, „Skulo“ degalinėje – 1,569 Eur/l, „Neste“ – 1,589 Eur/l,  “Statetos” degalinėje – 1,599 Eur/l, „Orlen“ degalinėse – 1,599 Eur/l. Brangiausias degalinėje “Ecoil” degalinėse – 1,669 Eur/l, „Circle K“ – 1,659 Eur/l,  „Viada“ 1,649 Eur/l. Skirtumas tarp mažiausios (Jozita) ir didžiausios (Ecoil) dyzelino kainų – 12,9 centai litrui arba 8,4 proc.
Lenkijoje dyzelino kaina buvo – 1,501 Eur/l
Pricer.lt Maziausiu Dyzelino Kainu Reitingas 2025 02 18
Daugiau: https://public.tableau.com/profile/pricer.lietuva#!/vizhome/Maiausidyzelinokainreitingas/Maiausidyzelinokainreitingas
Dyzelinas Jozita Lietuvoje ir Lenkijoje 2025 02 18
Daugiau: https://pricer.lt/tyrimai/preke/pigiausias-dyzelinas/58

? Mažiausių suskystintų automobilinių dujų kainų reitingas

Mažiausia automobilinių dujų kaina buvo „Jozita“ degalinėje – 0,740 Eur/l, „Skulo“ degalinėje – 0,799 Eur/l, „Orlen“ degalinėje – 0,809 Eur/l, „Viada“ degalinėje – 0,819 Eur/l ir „Stateta“ degalinėje – 0,819 Eur/l, o brangiausia “Ecoil“ – 0,849 Eur/l. Skirtumas tarp mažiausios ir didžiausios automobilinių dujų kainų – 10,9 cento litrui arba 14,7 proc.
Lenkijoje suskystintos dujos kainavo 0,788 Eur/l
Daugiau: https://public.tableau.com/profile/pricer.lietuva#!/vizhome/Maiausisuskystintautomobilinidujkainreitingas/Maiausisuskystintautomobilinidujkainreitingas
Daugiau: https://pricer.lt/tyrimai/preke/suskystintos-automobilines-dujos/60
Susijusios publikacijos:
2017 m. lapkričio 24 d. Pas kaimynus – degalai pigiau!
2017 m. balandžio 20 d. Balandžio mėnesį degalai brango
Kainų palyginimo portalas www.pricer.lt degalų kainas užfiksavo 2025 m. vasario 18 d. Vilniaus ir Kauno degalinėse. Pigiausių degalų kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos visų degalų rūšių kainos, kuriomis prekiauja degalinių operatoriai. Išanalizavus duomenis, sudarytas degalinių kainų reitingas kiekvienai atskirai degalų rūšiai. Sudarant reitingą, vertintos tik bazinės degalų pozicijų kainos: benzino A95, dyzelino ir suskystintų dujų kainos. Tyrime nevertinti degalų priedai, jų įtaka kainai, degalinių lojalumo programos bei nuolaidos su degalinės kliento kortele. Liepos mėnesio reitinge dalyvavo Vilniuje, Ukmergės-Geležinio Vilko gatvėse, bei šalia šios miesto arterijos esančios degalinės: „Circle K“, „Viada“, „Orlen“, „Neste“, „Stateta“, „Ecoil“, „Skulas“, „Jozita“ ir Kaune esančios degalinės „Viada“, „Orlen“, „Neste“, „Circle K“, „Skulas“ ir „Jozita“.
Informacija apie degalų kainų tyrimo taisykles ir metodiką pateikiama čia: https://naujienos.pricer.lt/89-pricerlt-lygina-kainas-degalu-kainu-lyginimo-taisykles/
#CircleK #Statoil #Orlen #OrlenLietuva #Viada #Lukoil #Neste #Jozita #Stateta #Skulas #Ecoil #Algauta #Belorusneft #Surgutneftegas
Circle K Lietuva Circle K PKN ORLEN VIADA Lietuva LUKOIL Neste Lietuva Statoil Stateta Skulas Jozita Ecoil Algauta Belorusneft Surgutneftegas