Kapojosi dėl Alytaus ledo arenos

Pirmieji žingsniai ledo arenos statybos klausimu Dzūkijos sostinėje buvo žengti šių metų vasarį, kai miesto taryba posėdyje pritarė Alytaus daugiafunkcės ledo arenos infrastruktūros statybos, įveiklinimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektą įgyvendinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Gruodžio mėnesio tarybos posėdžio metu paaiškės, ar šilumininkų pastatas bus išpirktas už 151 tūkst. eurų.

Alytaus ledo arenos projekto vertė siekia 3,7 mln. eurų. Jei politikai pritartų, už pastatą savivaldybės įstaigai Alytaus šilumos tinklai būtų pervestas 151 tūkstantis eurų, o čia dirbantys 26 darbuotojai persikeltų į pagrindinį šilumos tinklų pastatą, esantį Pramonės rajone.

Miesto tarybos politiko Valerijaus Venciaus teigimu, perkelti darbuotojus atsieitų dar maždaug 200 tūkstančius eurų.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis įsitikinęs, kad dėl darbuotojų perkėlimo problemų nekils, esą dalis čia dirbančių keičia skaitiklius, tad jiems nesvarbu, kurioje vietoje įsikūręs biuras.

Mero manymu, esą nenukentėtų ir interesantai, mat ketinama įkurti bendrą Alytaus šilumos tinklų, UAB „Dzūkijos vandenys", Alytaus butų ūkio ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro klientų aptarnavimo punktą, kuris galėtų duris atverti miestiečiams patogioje vietoje.

„Dar neaišku, kaip bus statoma arena. Gali savivaldybė statyti, gali verslas, galime Europos Sąjungos lėšomis statyti ar PPP , t. y. viešos ir privačios partnerystės būdu. Kol neturime nei projekto tik norą, einame nuosekliai", - planuoja Alytaus miesto meras N. Cesiulis.

Pradžioje savivaldybė pirktų pastatą su sklypu, tada galvotų, kokio dydžio areną statyti.

Jei objektas būtų statomas PPP būdu su miesto savivaldybe, Lietuvos ledo ritulio asociacija teigia, jog norinčių dalyvauti kartu atsirastų ir netgi buvo įvardijusi konkretų investuotoją (vieną iš Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų).

Alytaus miesto savivaldybės tarybos politikas V. Vencius abejoja arenos nauda miestui. Esą siūloma sudaryti penkiolikos metų sutartį, pagal kurią Alytaus miesto savivaldybė kasmet sumokėtų verslui po 300 tūkst. eurų bei įsipareigotų išpirkti 860 rytinių valandų. Politikas mano, jog šalia Druskininkų veikiančios „Snow arenos" pavyzdys rodo, bent šiuo metu imtis tokių projektų yra rizikinga.

Planuojama, kad arena galėtų būti daugiafunkcė: žiemą – pramogos ar užsiėmimai ant ledo, o vasarą arenoje būtų galima žaisti krepšinį, salės futbolą, tinklinį, taip pat joje galėtų vykti renginiai ar koncertai. Dėl galimybių Alytui turėti ledo areną kalbėtasi su legendiniu ledo ritulininku Dainiumi Zubrumi.

Alytaus ledo arenoje galėtų veikti D. Zubraus vardu pavadinta sporto mokykla, kurioje būtų kultivuojamas ne tik ledo ritulys, bet ir dailusis čiuožimas, akmenslydis.

Bandymų statyti objektą šalia Alytaus baseino būta ir anksčiau.

Ankstesnių kadencijų politikai planavo statyti viešbutį su tiesioginiu patekimu į areną.

N. Cesiulis įsitikinęs, kad ši vieta itin tiktų ledo arenai dėl išskirtinės vietos. Esą, šalia yra gyvenamieji rajonai, arena lengvai pasiekiama viešuoju transportu.

Alytaus miesto tarybos nariai balsavo už Alytaus daugiafunkcės ledo arenos infrastruktūros statybos, įveiklinimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projekto įgyvendinimui PPP būdu tikslingumą.

Po ilgų, ledo ritulio pasikapojimus primenančių aštrių diskusijų, tarybos posėdyje dalyvavę 26 nariai pasiskirstė į dvi vienodas grupes.

13 posėdyje dalyvavusių politikų ledo arenos tikslingumui prieštaravo (8 balsavo prieš, 5 susilaikė), o kiti 13 tarybos narių šiam klausimui pritarė.

Susidūrus dviems „velnio tuzinams" (13:13), lemiamu, Alytaus ledo namų atsiradimui pritariančiu, tapo miesto tarybos nario, mero N. Cesiulio balsas.

Alytaus miesto savivaldybės planuojami didžiausi turtiniai įsipareigojimai privačiam subjektui, išreikšti grynąja dabartine verte – 3 mln. 767 tūkst. 125 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.