Bronzinį „Alitos“ sezoną prisiminus: komanda buvo gerai „susibaliavojusi“

Būtent tuomet sausakimšuose Alytaus sporto rūmuose „Alitos“ klubas 75:57 palaužė „Šiaulius“, laimėjo seriją 3:1 ir iškovojo miestui Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalius. Tai buvo antrasis iš eilės „Alitos“ triumfas bronzinėje serijoje – 2002 m. Rimanto Endrijaičio vadovaujami alytiškiai medalius pačiupo Šiauliuose.

Triumfuoti ir apginti bronzos medalius palaikant saviems sirgaliams – ypatingas jausmas. Tą patvirtina Alytaus krepšinio istorijos entuziastų kalbinti treneriai ir žaidėjai.

„Rungtynių metu vilkėjau šviesų švarką ir neatsimenu kito karto, kad jis būtų taip permirkęs. Švarkas buvo visiškai šlapias, sausos vietos nebuvo. Kiek tai kainavo jėgų ir nervų... Atidavėme viską, ką galėjome ir laimėjome“, – į prisiminimų kelionę leidžiasi tuometinis Pietų Lietuvos sostinės klubo treneris Algirdas Brazys.

A. Brazys „Alitos“ vyriausiuoju treneriu tapo sezono viduryje – 2003 m. sausį. Įdomu tai, kad po pergalingo 2001–2002 m. sezono „Alitoje“ vos trys žaidėjai – Nerijus Varnelis, Marius Pociukonis ir amžiną atilsį Martynas Andriukaitis.

Po sėkmingo sezono savo vertę pasikėlė ir išvyko Saulius Kazevičius, Donatas Sabaliauskas, Gintaras Kadžiulis, Virginijus Sirvydis, Kšištofas Lavrinovičius, Povilas Čukinas ir Tomas Vanagas

Nepaisant to, klubo vadovams Vytautui Junevičiui, Linui Jakštoniui ir Antanui Sakavickui pavyko rasti lygiavertę pamainą. 2002–2003 m. sezone antruosius ir paskutinius medalius „Alitos“ klubo istorijoje kartu su jau minėtais krepšininkais iškovojo Darjušas Lavrinovičius, Valdas Kaukėnas, Marius Bašinskas, Rytis Adomavičius, Miha Čmeras, Mindaugas Lukauskis ir Tadas Klimavičius.

Jau LKL pusfinalio serijoje „Alita“ metė iki tol neregėtą iššūkį Vilniaus „Lietuvos rytui“. Pirmąsias rungtynes sostinėje vilniečiai 111:101 laimėjo tik po pratęsimo, o Alytuje taip pat vos išnešė sveiką kailį – 75:71.

„Man ir dabar akyse stovi pirmos serijos rungtynės. Pamenu, kad grįžtant autobusu namo atėjo suvokimas, kad mes tikrai galėjome laimėti. Tas „mažumo“ jausmas galbūt mums ir neleido iki galo patikėti savimi ir pasiekti pergalę. Manau, tas pusfinalis mums davė labai gerą pasiruošimą serijai dėl trečios vietos ir suteikė krepšininkams labai daug pasitikėjimo“, – kalba alytiškis M. Pociukonis.

Lemiamose 2002–2003 m. bronzinės serijose rungtynėse Alytaus sporto rūmuose ryškiausiai spindėjo D. Lavrinovičiaus žvaigždė. Tuomet 24-erių aukštaūgis pelnė 27 taškus, atkovojo 8 kamuolius ir surinkdamas 28 naudingumo balus neleido suabejoti serijos „uždarymu“ ir „Alitos“ pergale.

Jam puikiai asistavo įžaidėjas iš Slovėnijos Miha Čmeras, kuris atliko net 12 rezultatyvių perdavimų, pelnė 7 taškus ir surinko 20 naudingumo balų.

Nepamainomais komandos „klijais“ aikštėje ir rūbinėje buvo alytiškis N. Varnelis – jis lemiamose rungtynėse pelnė 11 taškų, atkovojo 9 kamuolius, surinko 11 naudingumo balų.

„Alita“ buvo be galo gera komanda. Visomis prasmėmis. Su treneriu Algirdu Braziu būdavo tokie geri santykiai, kad kai reikėdavo laisvos dienos, visada ją gaudavome. Jis tiesiog sakydavo – jūs svarbu rezultatą rodykite. Vyravo supratingumas ir to pakako“, – praėjus 20 metų prisimena Darjušas.

Po finalinės sirenos Alytaus sporto rūmai paskendo šventinių dūmų uždangoje ir begalinėje euforijoje.

„Alita“ LKL čempionate rungtyniavo lygiai dešimtmetį – 1995–2005 m. Privatizavus „Alitos“ šampano gamyklą, finansiniai srautai drastiškai sumažėjo, o naujų partnerių neatradęs klubas 2005 m. paskelbė apie bankrotą.

Pateikiame antrąją pasakojimo dalį apie „Alitos“ klubo istoriją, kurioje savo prisiminimais apie 2002–2003 m. sezoną dalijasi treneriai A. Brazys, Sigitas Krukis, krepšininkai D. Lavrinovičius, M. Lukauskis ir M. Pociukonis.

Algirdas Brazys: „Man dar suveikė ir tas momentas, kad buvau vietinis žaidėjas ir pasąmonėje sakiau sau, kad negaliu palikti komandos. Turėjau pasiūlymų išvykti, bet nusprendžiau likti.“

- A. Brazys: „Nebuvau tas, kuris skaičiuoja paskutinį centą, galėjau išgyventi tą laikotarpį. Bet buvo jaunų krepšininkų, kurie ką tik sukūrę šeimas. Buvome pasiėmę daug dublerių žaidėjų. Antrais metais komandoje žaidė ir mano sūnus Mindaugas, tai gaudavosi taip, kad per sūnų duodavau pinigų, kuriuos jis perduodavo kitiems žaidėjams, kad jie turėtų iš ko pragyventi. Tokie buvo antrųjų metų variantai.“

A. Brazys: „Nežinau. Galiu tik pasakyti, kad tuo metu V. Junevičius Alytaus krepšiniui buvo tikras išsigelbėjimas. Jis buvo didelis krepšinio fanatikas, daug investavo į klubą. Jis, kaip direktorius, buvo išpuoselėjęs „Alitos“ šampano gamyklą ir apie jį galiu kalbėti tik geriausiais žodžiais. Labiausiai gaila, kad tokia sėkminga organizacija taip greitai nuėjo žemyn“.

Marius Pociukonis: „Ne, tikrai negalvojau, kad klubas numirs. Nors pavasarį tos finansinės bėdos labai paaštrėjo. 2005 m. vasarą daug sportavau, klubas su manimi nesusisiekė, o artėjant rudeniui nesinorėjo daugiau laukti, todėl gavęs pasiūlymą jį priėmiau ir palikau Alytų.“

M. Pociukonis: „Toje komandoje buvo net 7 alytiškiai. To sezono komandai patekimas į ketveriukę buvo tikrai labai geras pasiekimas.“

M. Pociukonis: „Tai mano gimtasis miestas. Žinoma, labai noriu, kad čia nuolat būtų aukščiausio lygio krepšinis.“

A. Brazys: „Suprantu, kad sunku rasti rėmėjų, bet reiktų bandyti pritraukti investicijų ir kurti rimtesnę komandą. Nes tai, kas vyko eilę metų su „Dzūkija“... Į tai nebuvo įdomu žiūrėti ar juolab apie tai kalbėti. Tai nebuvo niekam įdomu. Alytus negali būti be komandos, Alytuje gerai dirba treneriai – Sigitas Krukis ir kiti. Čia užaugo Žygimantas Janavičius, Vaidas Čepukaitis Beje, S. Krukis buvo mano grupės seniūnas, kai kartu mokėmės Kūno kultūros institute (KKI). Dabar – Lietuvos sporto universitetas, LSU (autoriaus pastaba). Simboliška, kad kartu dirbome ir bronziniame „Alitos“ sezone“.

Alytus yra fantastinis miestas, dzūkai myli krepšinį. Kas man nepatinka, kad daugelį metų „Dzūkiją“ valdė žmonės, kurie tiesiog tvarkėsi savo reikalus. Ta komanda tiesiog egzistavo, bet į nieką nepretendavo. Alytuje yra labai geros sąlygos žiūrėti krepšinį, todėl reikalinga komanda, kuri čia nuolat žaistų ir žaistų akiai patrauklų krepšinį“.