Olimpiadoje debiutavęs alytiškis savo rungtyje pirmavo, tačiau į finalą nepateko

„Tai – mano vidutinis geras rezultatas ir tokiose varžybose jį pasiekęs esu tikrai laimingas“, – džiaugėsi K. Girulis, kurio Japonijoje vykstančioje olimpiadoje rugpjūčio 2 dieną laukia kulkinio šaudymo šautuvu iš 50 m rungtis.

Link savo olimpinės svajonės alytiškis ėjo 23 metus, o kelialapį į Tokiją iškovojo gegužę Kroatijoje vykusiame Europos čempionate, kai išplėšė vienintelį Europos šauliams likusį kelialapį.

„Taktika, strategija, savijauta ir psichologinis nusiteikimas plius sėkmė“, - savotišką formulę įvardija K. Girulis, pasak kurio, viena svarbiausių sudedamųjų taiklumo dalių – gebėjimas susikoncentruoti, atsipalaiduoti, kontroliuoti savo mintis, emocijas, valdyti kūną, o koncentracija itin svarbi ir dėl to, kad kiekvienas naujas šūvis – tarsi naujas startas.

„Mes turime ne vieną startą, kaip, tarkim, 100 m bėgikas – mes turime 120 startų, nes kiekvienas šūvis yra kaip naujas startas. Ir kiekvienas šūvis daro įtaką kiekvienam kitam šūviui – naujam startui: ar jis buvo geras, ar blogas, kaip tu jį realizavai, ar tai buvo emocija, išgyvenimas, ar tai buvo klaida, su kuria tu negali susitaikyti“, - sako alytiškis.

K.Girulis turinti du ginklus – orinį šautuvą ir mažo kalibro šautuvą. Pastarasis atsieina per 6 tūkstančius eurų, pneumatinis – virš 3 tūkst. Eur., dar apie 4 tūkst. eurų reikia išleisti įvairiems priedams ir daugiau nei 2 tūkst. Eur – specialiai aprangai, kurią reikia kiesti kasmet, bent jau kas dvejus trejus metus, tiesa, Karolis savąją vilki jau trečius metus.

Elito sportininko ekipuotė atsieina 20–25 tūkst. eurų, šauliai mažo kalibro šautuvais per metus šauna 20–35 tūkst. šūvių. 50 tūkst. Eur šovinių kainuoja 15–18 tūkst. eurų, tad šauliai kasmet prašaudo 10 tūkst. eurų.

„Aš nesu toks bagotas , tai daugiausia šaudau iš tuščio, o tai nieko nekainuoja. Per metus su varžybomis į orą paleidžiu 2–3 tūkst. eurų. Pneumatinio šautuvo, kurio kulkutė – švininė, šoviniai pigesni – 500 kulkų kainuoja apie 10 eurų“, – savo išlaidas pasaičiavo K. Girulis.

Žinoma, treniruotės tuščiais šoviniais nėra lygiavertės, reakcija po šūvio, atatranka, organizmo reakcija visiškai kitokia, kai šaudai su šoviniais. Su tuo irgi reikia mokėti susigyventi, skaityti, prognozuoti. Nėra, kas pakeistų gyvą šūvį, tai tiesiog būtina ir privaloma. Galbūt mano karjera labai ilga ir dėl šios priežasties. Kiti, kurie turi sąlygas ir stiprius trenerius, aukštų rezultatų gali pasiekti greitai. O man tai kainavo daug metų, nes neturėjau galimybių konkuruoti su stipriais šauliais, galbūt trūko tarptautinės patirties“, – svarsto alytiškis.

Gegužę K. Girulis sudarė sutartį su viena didele vokiečių ginklų gamybos įmone, tapo jos darbuotoju. Karolis neslepia, jog buvo minčių dėl to netgi stabdyti sportinę karjerą, bet neprireikė, pati kompanija pasakė, jog nenori, kad aš sustočiau, nori padėti, pafinansuoti, galbūt technologiškai prisidėti.

K.Girulis šiandien gyvena tarp Lietuvos ir Vokietijos bei kitų šalių, į kurias tenka keliauti darbo reikalais

Pirmas ginklas prieš šautuvą buvo tėčio padirbtas lankas, laisvalaikiu lanku dabar šaudo ne tik Karolis, tačiau ir jo žmona Gintarė, dukra Mėja ir sūnus Emilis.

Žmona Gintarė – buvusi kulkinio šaudymo atstovė, ją šaulys sutiko šaudykloje, kai treniravosi tame pačiame klube.