Kokių miškų grupių daugiausia Dzūkijoje?

Pirmos miškų grupės miškų Lietuvoje yra apie 27 tūkst. hektarų ir tai sudaro 1,2 proc. visų miškų ploto. Rezervatinių miškų grupei priskiriami valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Rezervatiniuose miškuose yra siekiama sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti, todėl miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, yra draudžiami.

Šių miškų Lietuvoje yra apie 256 tūkst. ha ir tai sudaro apie 11,6 proc. visų miškų ploto. Specialiosios paskirties miškai pagal funkcinę paskirtį dar yra skirstomi į dvi dalis, t.y. ekosistemų apsaugos miškus, kurie užima apie 198 tūkst. ha arba 9 proc. miškų ploto ir rekreacinius miškus, kurie sudaro apie 58 tūkst. ha arba 2,6 proc. miškų ploto.

Ekosistemų apsaugos miškams priskiriami kraštovaizdžio, telmologiniuose, pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose esantys miškai arba jų dalys, ar kitų rūšių draustinių dalys, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės. Šiam pogrupiui miškai yra priskiriami vadovaujantis saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Taip pat ekosistemų apsaugos miškams priskiriami ir priešeroziniai miškai, augantys erozijai palankiose vietovėse, t. y. daubų ir skardžių šlaituose, stačiuose 15⁰ ir didesnio nuolydžio upių slėnių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaituose, raguvose, nuošliaužų vietose, lengvai pustomuose, atviruose ar rekultivuojamuose smėlynuose, karstinio regiono intensyvaus karsto zonų IV grupės žemėse.

Ekosistemų apsaugos miškuose ūkininkavimo tikslas yra išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami pagrindiniai (atvejiniai) miško kirtimai.

Rekreaciniams miškams yra priskiriami miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai.

Miško parkams priskiriami ne mažesni kaip 3 ha miško plotai skirti tenkinti visuomenės rekreacines, kultūrines ar edukacines reikmes, sudaryti sąlygas plėtoti poilsio, turizmo, sporto, reabilitacijos, mokymo ar kitą rekreacinę, kultūrinę, pažintinę veiklą gamtoje, kartu mažinant šios veiklos žalingą poveikį aplinkai ir išsaugoti šių miškų stabilumą.

Miestų miškų pogrupiui priskiriami miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančių draustinių miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus. Miesto miškai yra skirti tenkinti miestų gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gerinti miestų oro kokybę, gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus.

Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai išskiriami rekreacinio prioriteto zonose siekiant sudaryti palankias poilsio, turizmo, sporto, pasivaikščiojimų ir panašios veiklos sąlygas išsaugant rekreacijos išteklius ir mažinant šios veiklos žalingą poveikį.

Rekreaciniams miško sklypams priskiriami iki 50 ha ploto miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga, skirti tenkinti trumpalaikio poilsio gamtoje, pasivaikščiojimų, sporto ir panašios veiklos visuomenės poreikius.

Kiti poilsiui skirti miškai išskiriami 1 km atstumu nuo atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės siekiant sudaryti palankias poilsio sąlygas bei išsaugoti Baltijos jūros ir Kuršių marių artimiausioje aplinkoje susiformavusį kraštovaizdį, gamtos vertybes, saugoti pakrantės ruožą nuo vandens ir vėjo erozijos.

Rekreaciniuose miškuose ūkininkavimo tikslas yra formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką, todėl yra draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami pagrindiniai (atvejiniai) miško kirtimai. Miško kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

Apsauginiams miškams priskiriami draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai.

Apsauginių miškų draustinių miškams priskiriami miškai esantys genetiniuose, geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose ar jų dalyse, arba miškai esantys kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių dalyse, kuriose nėra gyvosios gamtos vertybių arba kuriose esančių gyvosios gamtos vertybių išsaugojimui pagal saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tikslinga taikyti III grupės režimą. Visais atvejais siekiama užtikrinti miškus apsaugą ir palaikyti miškus tokios būklės, kad jie galėtų atlikti apsaugines funkcijas ir kartu produkuoti medieną.

Kultūrinių rezervatų miškams ir atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškams keliami reikalavimai atlikti šių objektų apsaugą bei kartu produkuoti medieną.

Miško sėklinių medynų miškams priskiriami miškai skirti sėklų gavybai siekiant išsaugoti vertingas medynų savybes naujose medynų kartose. Šiam pogrupiui priskiriami medynai, įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės sąrašą.

Laukų apsauginiams miškams priskiriami agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys laukų apsaugines funkcijas, sudarantys palankias sąlygas auginti žemės ūkio kultūras, saugoti laukus nuo vėjo ir vandens erozijos. Laukų apsauginiams miškams priskiriami visi pavieniai (iki 1 hektaro) tarp žemės ūkio naudmenų įsiterpę miškai, 1,1–5 hektarų pavieniai miškai, nuo artimiausio didesnio kaip 5 hektarų miško nutolę daugiau kaip 400 metrų, o taip pat ir grupės (iki 5 hektarų) miškų, kurių bendras plotas – ne didesnis kaip 10 hektarų, o tarpusavio atstumas – ne mažesnis kaip 100 metrų.

Apsaugos zonų miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose parkuose nustatytose apsaugos zonose, miškai, esantys valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonose. Apsaugos zonų miškams taip pat priskiriami miškai, esantys vandens telkinių apsaugos zonų teritorijose, gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose bei nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijose su jų apsaugos zonomis, išskyrus miškus, priskirtus II grupės specialios paskirties miškams.

Ūkininkavimo tikslas apsauginiuose miškuose yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Šiuose miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

Šių miškų Lietuvoje yra apie 1 mln. 636 tūkst. ha ir tai sudaro apie 74,3 proc. visų miškų ploto. Šioje grupėje miškai skirstomi į dvi dalis, t. y. normalaus kirtimo amžiaus ūkinius miškus, kuriuose ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Šiuose miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai, o nacionaliniuose parkuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai yra draudžiami, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

Nedidelę dalį IV grupės ūkinių miškų apie 61 ha sudaro trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai, kuriuose ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais.

Dokumentai, kuriais miškai priskirti miškų grupėms, skelbiami teisės aktų registre.

Alytaus apskrities savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Alytaus apskrities miškų priskyrimo miškų grupėms planų patvirtinimo“.

Informaciją, kokiai miškų grupei priskirtas miškas Alytaus rajone, galima rasti ČIA.

Kokioms miškų grupėms priskirti miškai visoje Alytaus apskrityje, sužinokite ČIA.