Seniausia saugoma teritorija Lietuvoje po atradimo archyve skaičiuoja tikslią istoriją

Šis ežeras turi nepaprastai turtingą paukščių gyvūniją ir dėl to numatyta iš jo padaryti gamtos apsaugos plotą tikslu išsaugoti nykstančius vandeninius paukščius.

Su tokia intencija apie Žuvintą profesorius Tadas Ivanauskas į pirmąją saugomą teritoriją Lietuvoje pakvietė dirbti Teofilį Zubavičių.

Po 85 metų Lietuvos centriniame archyve, rezervato darbuotojų iniciatyva, buvo surastas profesoriaus Tado Ivanausko rašytas laiškas, kuriuo gamtos mylėtojas Teofilis Zubavičius buvo pakviestas atvykti į Žuvintą ir tapti pirmuoju Lietuvos aplinkosaugininku. Apie šį laišką – kvietimą pradėti tarnybą Lietuvoje papasakojo T. Zubavičiaus sūnus Algimantas, dažnai aplankantis rezervatą ir jo darbuotojus.

Tiksli rezervato steigimo data nėra žinoma, nes nėra išlikę jokio oficialaus dokumento. Pagal rašytinius šaltinius Žuvinto rezervatas įsteigtas 1937 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva. Tuomet saugotas tik Žuvinto ežeras ir jo apylinkės 1 km spinduliu, čia buvo uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius. Jau tuomet buvo pastebėta, kad ežeras išsiskiria nepaprastai turtingu ir įvairiu paukščių pasauliu.

„Šalia stirnų berželių pumpurėlius gnaibioja tetervinai. Jie tylūs. Mažiausią sparnų ūžesį gali išgirsti iš pasalų užpuolantis vištvanagis, gudruolė lapė... Padėties šeimininkėmis, išsidanginus vilkams, dabar visur jaučiasi lapės. Jų pėdsakais nusėti Rago švendrynas, Inklonio asiūklynas, Apušės pusiasalis, sala, Kiaulyčios, Dovėnės upelio pakrantės...“, - 1964 m. rašė T. Zubavičius.

Per 86 metus požiūris į teritorijos apsaugą keitėsi ne vieną kartą. Pradžioje buvo saugomi paukščiai ir žinduoliai, draudžiant juos medžioti, vėliau pradėta saugoti visa Žuvinto ežero ir apylinkių fauna, dar vėliau augalija, o galiausiai gamtinio rezervato teritorija tapo uždara lankytojams, taip siekiant išsaugoti žmogaus nepaliestą ir natūraliai besivystančią, savo biologine įvairove žavinčią vietovę.

Nuo 2002 m. Žuvinto gamtinis rezervatas (7 tūkst. 500 ha) yra dabartinio Žuvinto biosferos rezervato (18 tūkst. 490 ha) griežčiausiai saugoma sudėtinė dalis. Taip pat ši teritorija yra įrašyta į Pelkių bei seklių vandenų Ramsaro konvencijos saugomų teritorijų sąrašą, turi „Natura 2000“ statusą, biosferos rezervatas priklauso UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tinklui.