..
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – atjaunintas, jame – ir dzūkiška tradicija
Pristatyti naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams.
Tarp devynių vertybių – tradicijos, susiformavusios skirtingu laiku nuo Palangos iki Ignalinos, nuo Biržų šiaurėje iki Dzūkijos ir Vilniaus.
Dzūkijai sąvade nuo šiol atstovaus smuikavimo tracidija.
Smuika, skripka žinoma kaip vienas svarbiausių dzūkų šeimos, kalendorinių švenčių, jaunimo bendravimo papročių muzikos instrumentų.
Dzūkų smuikavimo stilius – meistriškas, ekspresyvus: melodijos gausiai puošiamos, kūrinių tempas greitesnis nei kituose regionuose.
Kapinių šventė Klaipėdos r.
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade vakarų Lietuvai atstovauja Palangos Jurginės, kapinių šventė Kisiniuose Klaipėdos rajone, lietuviškas ritinis, Aukštaitijai – muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būgnijimas kūlele rytų, naminio alaus tradicija Biržų bei Kupiškio krašte, akmentašystės tradicija Kelmėje ir nuo 1969 m. rengiama „FiDi“ (Fizikų diena) Vilniuje.
Naminio alaus gamybos tradicija
2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis.
Lietuviško ritinio sportas
Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą – kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.
