..
„Kinivarpa“: ar paliksime Punios šilą ramybėje?
Nuoširdžiai dėkojame visiems garbingiems žmonėms, teisėtai susirūpinusiems Punios šilo ateitimi.
Neabejodami ir mes pasirašytume po 2019-07-30 peticijos Respublikos prezidentui preambulę, nes jau daugelį metų Punios šilo vertybių išsaugojimas yra mūsų viltingas siekis.
Tačiau palikus žievėgraužių tipografų (kinivarpų) masiškai užpultą mišką ramybėje, kaip siūlo Peticijos autoriai, šilo eglėms ir pušims po keliolikos metų galėsime pasakyti
amen.
Visame šilo plote, o ypatingai 457 ha gamtiniame rezervate pastaraisiais metais matome labai sparčiai didėjančias pavojingas grėsmes.
Matėme kinivarpų jau visiškai nusiaubtą Belovežo girios rezervatą Lenkijoje.
Žmonės viliojami gamtinio rezervato idėja, rodomi padailinti sengirių vaizdai, kalbama tik apie medžiokles, uogavimą ar grybavimą. Tačiau nuo visuomenės slepiami miškų gamtiniuose rezervatuose išryškėję dideli pavojai. Kol ministrai, politikai ir specialistai ginčijasi, kinivarpoms yra rojus ir šilas kasdien žūsta.
Todėl norime parodyti Lietuvos žmonėms, kas vyksta, kai miškas paliekamas ilsėtis „ramybėje“, be tinkamos sanitarinės priežiūros. Punios šile organizuojame akciją „Kinivarpa“.
Bus atžymėti ir nufotografuoti 103 kinivarpų nugraužtų pilkų eglių ir pušų kamienai bei naujai kinivarpų užpultų medžių židiniai (tiek garbių žmonių pasirašė 2019-07-30 peticiją).
Paskelbsime nuotraukas ir koordinates, kad visi, kam iš tiesų rūpi šilas, galėtų surasti kinivarpų židinius, pamatyti kokiais mastais žūsta unikalaus šilo spygliuočiai medžiai.
Praniūnų, Panemuninkų ir dvejų Genių kaimų bendruomenių bei pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkai
