..
Pivašiūnuose – garsieji Žolinės atlaidai
Bene daugiausia piligrimų Pivašiūnuose apsilanko per didžiuosius Marijos Dangun Ėmimo atlaidus – Žolinę. Ji čia švenčiama visą aštuondienį. Atlaidų dalyviai, įvykdę Bažnyčios nustatytas sąlygas, gauna visuotinius atlaidus. Marijos Ėmimo į dangų iškilmės oktava galutinai įsitvirtino kaip pagrindiniai Pivašiūnų atlaidai tik nuo 1988 m., kai Žolinės išvakarėse buvo vainikuotas garsusis Dievo Motinos paveikslas.
Nuo 1988-ųjų metų kiekvieno mėnesio 15-oji švenčiama kaip išskirtinė Pivašiūnų Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos pagerbimo diena. Jos dalyviai gauna visuotinius atlaidus. Iki sovietmečio Pivašiūnuose garsėjo Marijos Gimimo atlaidai, švenčiami tris dienas, vykdavo keturiasdešimties valandų adoracija.
1797 m. švęsti Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, Šv. Benedikto, Mauro ir Scholastikos, arba vienuolyno, tretieji – Škaplieriaus Švč. Mergelės – brolijos atlaidai. Šie dabar Pivašiūnuose nešvenčiami, išskyrus Šv. Jono, atlaidai mums primena, kad Pivašiūnų bažnyčia tituluota ne tik Marijos Ėmimo į dangų titulu, bet ir šv. Jono Krikštytojo, taip pagerbiant pirmąjį jos fundatorių Joną Klockį, ir šv. Benedikto, kurio dvasios sūnūs net porą šimtmečių darbavosi Pivašiūnuose. Tad ir Šv. Benedikto, Mauro ir Scholastikos, Benedikto sesers, atlaidai buvo vadinami vienuolyno. XVIII a. itin veikli buvo Švč. M. Marijos Škaplierinės draugija, nenuostabu, kad jos nariai – tikriausiai jų parapijoje buvo nemažai – šventė savo globėjos atlaidus.
Per atlaidus nuo XVIII a. miestelyje, greta bažnyčios, vykdavo mugė, kuriose būdavo galima nusipirkti maisto, religinių daiktų. Žydai ir totoriai daugiausia prekiaudavo agurkais, kriaušėmis, obuoliais, uogomis. Ištroškusieji galėdavo atsigerti šventoriuje Pivašiūnų šaltinių vandens, supilto į jam skirtas specialias
statines.
pivasiunai.lt inf.
Zenono Šilinsko nuotr.
