..
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos alumnai viešai kreipėsi į merą
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos alumnai – tai buvusius pedagogus, darbuotojus, vadovus, vienijanti organizacija, kurios gimnazijos teritorijoje yra užkonservuoti ateityje visuomenei bus atverti Vilniaus Žabos rūmų rūsiai.
Mes VDG alumnai palaikome Viešai internete pasidalinta m. dr. Žygimanto Bružinsko informacija ir atliktais tyrimais ir jo nuomonę apie situaciją Alytuje adresu: Šilelio g. 16 : „mane pasiekė informacija, kad galimai šiuo metu savivaldybei yra pateiktas prašymas nugriauti šį seniausią Alytaus pastatą. Galimai susiskubta po to, kuomet po mūsų apsilankymo, pradėtos procedūros įtraukti vieną iš Alytaus karališkosios ekonomijos XVIII a. II pusės pastatų į Kultūros paveldo vertybių registrą.
Nemėgstu prašinėti to viešai, bet dalinkitės šia informacija, jog nebūtų per vėlu. Juk negali taip atsitikti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas bus sunaikintas dėl nusikalstamo aplaidumo. Galbūt tai pasieks ir atsakingus savivaldybės asmenis. Alytaus karališkoji ekonomija yra tai, ant ko Alytus galėtų ryškiausiai pastatyti savo praeities pasakojimą išlipant iš bukų ir pilkų sovietinės industrializacijos naratyvų. Miesto pasakojimas yra miesto tapatybė. Alytiškiai, nepadarykit sau neatleistinos gėdos.
Žvalgybinė muziejinė išvyka į Alytų. Pasirodžius Alytaus dvaro pastatų planams nutariau patikrinti kur tie pastatai stovėjo ir kokius praeities ženklus atkleidžia Alytaus žemė. Neturint didesnio istorinio pasiruošimo tai gali pasirodyti gana sudėtinga, patvirtinti ar paneigti prielaidas reikia išanalizuoti Alytaus ekonomijos inventorius, bet pirmines išvadas galima pasidaryti. Buvusių statinių vietose galima aptikti plytų su braukomis ir net pačių, galimai XVIII a. II puse datuotinų mūrų. Įdomiausias ir vertingiausias objektas yra prie pat Nemuno iš dalies išlikęs statinys – sovietmečiu buvusi skerdykla.
Per byrantį pastato tinką veriasi XIX a. ir senesni mūrai, kuriuos pagal skiedinį, plytų formatą, atsiveriančius piliastrų fragmentus galima datuoti ir XVIII a. II puse. Palei Nemuno šlaitą besitęsiantys pamatai, gali indikuoti, kad tai būtent planuose ir brėžiniuose vaizduojamo |_| formos pastato liekanos. Alytaus dvaro istorijai, tai pakankamai reikšminga tyrimų medžiaga.
Pastatas apleistas ir būtų labai liūdna jei neapgalvotai statinys būtų nugriautas. Bene seniausi Užnemunės Alytaus mūrai kol kas nežinioje, o juk jų istoriškumas tiesiog esant ant Nemuno kranto juos paverčia fantastišku pastatu idealioje vietoje. Ar šią vietą Alytus nori sunaikinti, ją pakeičiant tipinių daugiabučių kvartalu prarandant unikalias pastato liekanas amžiams? Ar šių dienų verslininkai sugeba jautriai atsižvelgti į vietų kontekstus, juos paverčiant pridėtine verte vystant tam tikras teritorijas? Juk akivaizdu, kad senasis statinys gali būti integruotas į naujuosius rūbus įvairiomis formomis, taip sukuriant projektui tik dar didesnį šarmą įvairiomis prasmėmis.
Architektūrinė kokybė yra ir architektų reikalas, bet kiek iš architektų turi etinių ir profesionalių sprendimų dirbti tokiose vietovėse neatbukinti kataloginių pinterestinių vaizdinių?“ Mes Gerb. Alytaus Mere, Pirmosios lietuvių – lietuviškos – Vytauto Didžiojo gimnazijos alumnai kreipiamės į Jus, ar rasite – politinės, dvasinės, moralinės valios, išgelbėti Alytaus LDK laikų paveldą?
Ar Alytus taps antruoju Pakruojo dvaro dvyniu, su rūmais bravoru ir parku juk teritorija didelė? Ar Alytus su savo išlikusiu paveldu taps turistų meka?, turėdamas daug LDK laikų, taip pat tarpukario paveldo objektų ir XIV a. bažnyčią? Ar vis tik išliks Alytus tik su Maxima (Santaikos g.) turistais?
Pirmosios lietuvių – lietuviškos – Vytauto Didžiojo gimnazijos alumnai.
2024 m. rugpjūčio 02 d.
Vilnius
2024 m. rugpjūčio 02 d.
Vilnius
