Kaip Kalėdas švenčia Alytaus „Dainavos“ futbolininkai ukrainiečiai?

Komandos saugas Stanislavas Sorokinas papasakojo, jog karo metu žmonėms šventės nėra svarbios ir niekas ypatingai jų nešvenčia. Jo teigimu, pati didžiausia šventė bus tada, kai baigsis karas. Stanislavas teigė, jog jo šeimoje Kalėdos švenčiamos sausio 6-7 dienomis. ( Sausio 6-ąją kaip taisyklė - šventasis vakaras, o 7-ąją - visa šeima eina į cerkvę.

Iš Charkivo kilęs Artiomas Radčenko sako, jog kokių nors ypatingų tradicijų nesilaiko: „Aš asmeniškai neturiu jokių. Tradicija yra per Kalėdas susiburti su visa šeima, ir tiek“. Kalėdos komandos saugui yra šeimos šventė: ,,Mes visada susirinkdavome su visa šeima pavakarieniauti ir sedėdavome šnekučiuodamiesi, prisimindami įvairias gyvenimo akimirkas ir aptarinėdami ateities planus.’’ - teigė buvęs Ukrainos U21 rinktinės narys.

24-erių vartų sargas Orestas Kostykas pažymėjo, jog jo šeimoje Kalėdos yra ypatinga šventė: „Kalėdoms ruošiasi visa šeima – kiekvienas turi savo pareigas ir užduotis. Mano močiutės ir mama gamina dvyliką patiekalų ant stalo: kutia, pampuškos, grybai, balandėliai, virtinukai. Pas mus prieš valgymą priimta kalbėti maldą. Pagrindinis patiekalas yra minėtoji kutia. Visa šeima einame į cerkvėje vykstančias rytines pamaldas. Vakare vaikšo tiek vaikai, tiek suaugę, kurie dainuoja nacionalines šalies dainas, atliekamas tradicinis kalėdinis šou pavadinimu „Vertep“. Orestas paminėjo, jog norėtų, kad visi žmonės pajustų šios ypatingos dienos dvasią.

S. Sorokinas pasakojo, jog nors jis pats iš Ukrainos išvyko diena iki karo pradžios, tačiau jo šeima liko Kyjive iki pat šiol: „Jie nesiruošia palikti Ukrainos ir lieka namuose“. A. Radčenko teigė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios tokio dalyko kaip šventės nebėra, nes žmonės ten visada nuolatinėje įtampoje: „Nuolat skambančios sirenos neleidžia nė akimirkai atsipalaiduoti“. O. Kostyko teigimu, niekas iš jo šeimos narių nebuvo pasiruošę tokiai įvykių eigai. Dėl prasidėjusio karo Šv. Velykas jis buvo priverstas švęsti toli nuo savo šalies ir šeimos. Tai buvo pirmoji tokia šventė, kai jis buvo atskirtas nuo savo tėvynės ir artimų žmonių: „Tai buvo sunku morališkai, bet praleidau jas kartu su savo mergina ir draugais toli nuo namų. Tačiau visų tradicijų laikėmės. Deja, bet Kalėdas taip pat švęsime be šeimos, tačiau nepraleisime nė vienos tradicijos, kurią mums įdiegė tėvai. Visas jas laikome savyje ir su jomis supažindiname mūsų naujus draugus lietuvius.“.

Pasak Oresto, pats šventimas nepasikeitė, o šeimoje puoselėjamas tradicijos yra ne tik saugomos, bet ir perduodamos draugams bei pažįstamiems čia, Lietuvoje: „Kaip jau ir minėjau, tai, ko mus išmokė namuose, Ukrainoje, visa tai saugome širdyje ir nešame su savimi. Labai džiaugiamės, galėdami supažindinti mūsų naujus draugus ir pažįstamus su mūsų tradicijomis todėl, kad ne visi žino, kaip švenčiamos Kalėdos Ukrainoje. Tai - labai širdinga, šeimyniška ir šilta diena. Nuo mažiausio iki suaugusio žino apie Kalėdų šventę“. Žaidėjas pasidalino noru, jog visas pasaulis žinotų, kaip būtent Ukrainoje yra švenčiama ši šventė.

Geriausia kalėdinė dovana – pasibaigęs karas,,Dainavos’’ futbolo klubo vartininkas teigė, jog buvo išties sunku morališkai suprasti, kad Ukrainoje vyrauja toks skausmas ir nelaimė: „Ten – mano širdis, mano žmonės, mano šeima.
Man skauda širdį dėl kiekvieno ukrainiečio. Norisi, kad būtent dabar ir čia Ukraina būtų apsupta meile, džiaugsmu, laisve ir nepriklausomybe“.

Natūralu, jog Orestui paties teigimu savoje šalyje viskas yra lengviau ir suprantamiau, tačiau dėkojo jįs priėmusiai Lietuvai: „Aš labai dėkingas Lietuvai už priėmimą, galimybę gyventi saugiai. Aš čia pripratau, bet vis tiek labai stipriai noriu namo. Tikiu, jog labai greitai būsiu namuose su savais žmonėmis. Svarbiausia - laisvoje, nepriklausomoje Ukrainoje. Tai - mano šiuo metu didžiausia svajonė“.

Praėjusią žiemą ,,DFK Dainavos’’ klubo gretas papildęs Artiomas teigė, jog karui prasidėjus, jo gyvenimas pasikeitė kardinaliai: „Tą momentą supranti, ką iš tikrųjų gyvenime brangini, pradedi į daugelį dalykų žiūrėti iš kitos pusės“. Jo manymu, daugeliui Ukrainos žmonių viskas pasikeitė iš moralinės pusės, o kai kuriems – ir iš fizinės. „Daug žmonių nukentėjo ir kenčia iki šiol. Norisi, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi mūsų pergale ir žmonės galėtų gyventi savo
įprastą gyvenimą be raketų, sirenų, nors manau, kad jau niekada nebus taip, kaip anksčiau“ ,– teigė 28-erių futbolininkas.

Buvęs Ukrainos U16 rinktinės žaidėjas S. Sorokinas išreiškė užuojautą ukrainiečių šeimoms: „Labai užjaučiu šeimas, kurios dėl karo neteko artimų žmonių. Šlovė Ukrainai!“