Gyvenimo kokybės indeksas: kokie Alytaus ir kitų Dzūkijos savivaldybių skaičiukai?

Pagal švietimo paslaugų srities rodiklius 2020 m. savivaldybės rikiavosi taip: Kauno m. (0,07), Vilniaus m. (0,06), Alytaus m. (0,06), Panevėžio m. (0,06) ir Kėdainių r. (0,06).

2021 m., kaip ir 2020 m. tarp TOP-5 savivaldybių lyderio pozicijas užėmė Kauno m. (0,07) ir Vilniaus m. (0,06), o naujai pirmaujančių savivaldybių sąrašą papildė Raseinių r. (0,06), Zarasų r. (0,06) ir Molėtų r. (0,06) savivaldybės.

2013-2021 m. labiausiai bendra situacija pagal bendrą gyvenimo kokybę pagerėjo ne didmiesčiuose, o kaimiškose Kalvarijos (94 proc.), Ignalinos r. (93 proc.) ir Pakruojo r. (88 proc.) savivaldybėse, taip pat Kauno r. (85 proc.) ir Birštono (80 proc.) savivaldybėse.

Mažiausias bendras pagerėjimo pokytis fiksuojamas Visagino (8 proc.), Alytaus m. (37 proc.), Elektrėnų (38 proc.), Kazlų Rūdos (40 proc.) ir Panevėžio m. (40 proc.) savivaldybėse.

Aukštesnė švietimo paslaugų indekso reikšmė buvo nustatyta Kauno m., o Vilniaus m. savivaldybė buvo 2-oje vietoje, 3-oje Raseinių r., toliau Zarasų r. ir Molėtų r. savivaldybės. Žemiausia – 7 pozicija – Vilniaus m. savivaldybei buvo nustatyta vertinant viešąją infrastruktūrą. Šioje srityje 2021 m. pirmavo Neringos, Druskininkų ir Ignalinos r. savivaldybės.

Pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo srities rodiklius 2020 m. savivaldybės rikiavosi taip: Neringos (0,13), Birštono (0,12), Druskininkų (0,11), Joniškio r. (0,1) ir Ignalinos r. (0,1). 2021 m. pirmaujančios savivaldybės išliko tos pačios – Neringos (0,11), Druskininkų (0,11), Ignalinos r. (0,1), Birštono (0,1), tik naujai pirmaujančių savivaldybių sąrašą papildė Pakruojo r. (0,1) savivaldybė.

Materialinės gyvenimo sąlygos 2013-2021 m. sparčiausiai augo Šalčininkų r. (237 proc.), Kalvarijos (224 proc.), Radviliškio r. (221 proc.), Prienų r. (216 proc.) ir Širvintų r. (210 proc.) savivaldybėse. Mažiausias rodiklio pokytis fiksuotas Visagino (49 proc.), Kazlų Rūdos (62 proc.), Klaipėdos m. (87 proc.), Kėdainių r. (94 proc.) ir Utenos r. (97 proc.) savivaldybėse.

Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo srityje indekso reikšmė išaugo keliais kartais Šalčininkų r. (1218 proc.), Kalvarijos sav. (788 proc.), Jurbarko r. (357 proc.), Birštono (289 proc.) ir Širvintų r. (285 proc.) savivaldybėse, mažiausias pokytis fiksuotas Visagino (-49 proc.), Mažeikių r. (22 proc.), Elektrėnų (26 proc.), Skuodo r. (30 proc.) ir Varėnos r. (36 proc.) savivaldybėse.

Sveikatos paslaugų srityje indeksas labiausiai padidėjo Skuodo r. (98 proc.), Ignalinos r. (93 proc.), Kaišiadorių r. (93 proc.), Trakų r. (91 proc.), Kupiškio (74 proc.), mažiausiai – Alytaus m. (1,5 proc.), Elektrėnų (12 proc.), Lazdijų r. (13 proc.), Vilkaviškio r. (15 proc.), Pagėgių (20 proc.) savivaldybėse.

Tuo tarpu švietimo paslaugų srityje didžiausias pokytis pasiektas kurortinėje Neringos (131 proc.), Ignalinos r. (96 proc.), Šilalės r. (89 proc.), Kalvarijos (85 proc.) ir Kupiškio r. (77 proc.) savivaldybėse. Neigiamas pokytis fiksuotas beveik visose didžiųjų miestų klasterio savivaldybėse – Alytaus m. (-36 proc.), Panevėžio m. (-17 proc.), Vilniaus m. (-5 proc.) ir Klaipėdos m. (-2 proc.) bei Tauragės r. (-2 proc.).

Demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje didžiausias indekso augimas fiksuotas Neringos (31 proc.), Kauno r. (20 proc.), Klaipėdos r. (19 proc.), Birštono (7 proc.) ir Radviliškio r. (7 proc.) savivaldybėse; neigiamas pokytis – Panevėžio m. (-38 proc.), Visagino (-35 proc.), Kelmės r. (-35 proc.), Pagėgių (-34 proc.) ir Alytaus m. (-31 proc.) savivaldybėse.

Žemiausias GKI rodiklis 2021 m. buvo nustatytas Zarasų r. (0,44) savivaldybėje. Toliau seka Skuodo r. (0,45), Kelmės r. (0,45), Vilkaviškio r. 0,46) ir Lazdijų r. (0,46) savivaldybės.

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis tarp žemiausią GKI turinčių savivaldybių 2021 m. šis rodiklis didžiausias buvo Lazdijų r. (22,1), mažiausias – Skuodo r. (10,9) savivaldybėse.

2021 m. pirmoje GKI vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė su 1,02 siekiančiu indeksu, kai šalies vidurkis buvo 0,57. Lyginant su 2020 m. duomenimis, TOP 5 išliko tos pačios savivaldybės, tik Kauno r. savivaldybė GKI reitinge pasikeitė pozicijomis su Klaipėdos m. savivaldybe: 2-oje vietoje Kauno m. savivaldybė (0,78), 3-oje – Kauno r. (0,77), 4-oje – Klaipėdos m. (0,76) ir 5-oje – Neringos (0,73).

Iš šių 5-ių savivaldybių 2013-2021 m. didžiausią pažangą padarė Kauno r. savivaldybė, kuri iš 12-os pozicijos 2013 m. (GKI rodiklis buvo 0,42) pakilo į 3-ią poziciją 2021 metais. Kauno r. savivaldybės GKI rodiklis per šį laikotarpį išaugo 83 proc. arba padidėjo iki 0,77. Kitų 4-ių savivaldybių GKI rodiklis per laikotarpį augo ne taip sparčiai – padidėjo 52-59 proc.

2020 m. pirmose GKI reitingo pozicijose savivaldybės rikiavosi taip: Vilniaus m. (0,96), Kauno m. (0,76), Klaipėdos m. (0,76), Kauno r. (0,71) ir Neringos (0,71), o 2021 m. – Vilniaus m. (1,02), Kauno m. (0,78), Kauno r. (0,77), Klaipėdos m. (0,76) ir Neringos (0,73).

Pagal materialinių gyvenimo sąlygų srities rodiklį 2020 m. TOP-5 sudarė Vilniaus m. (0,37), Kauno r. (0,33), Kauno m. (0,32), Vilniaus r. (0,32) ir Klaipėdos m. (0,31) savivaldybės; 2021 m. – Vilniaus m. (0,39), Kauno r. (0,35), Kauno m. (0,35), Vilniaus r. (0,34) ir Klaipėdos r. (0,33).

GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 m.