Gamtos sargai paaiškino, kodėl žydinčiame vandenyje krenta žuvys

Kaip redakcijai patvirtino gamtos prižiūrėtojai, „žydėjimas“ yra natūralus gamtinis reiškinys, kai vasarą labiau įšilus vandeniui ir esant pakankamai maistingųjų medžiagų (azoto ir fosforo) suintensyvėja mikroskopiniai augaliniai dumbliai (melsvadumbliai), sukeliantys vasarinį vandens „žydėjimą“.

„Taip, vandens „žydėjimo“ požymiai pastebimi ir kituose Alytaus krašto ežeruose, tačiau tai nėra taršos padarinys, o natūralus procesas, kuriam pastaruoju metu didelę įtaką daro vyraujanti aukšta temperatūra”, - skaitytojai atsakė aplinkosaugininkai.

Gamtos sargai tvirtina, kad vandens spalva pradeda keistis, kai dumblių koncentracija vandens telkinyje artėja prie 1 mg/l ir priklausomai nuo „žydinčių“ dumblių rūšies, gali būti įvairių spalvų: melsvai žali, gelsvai žali, pilki, rudi ar net raudoni, o telkiniuose, kur bangos atsimuša į krantą ar kur yra sraunumos, dumbliai vandenyje gali susiplakti ir susidaryti skirtingų spalvų putos.

Intensyviai vystantis dumbliams vandens paviršius padengiamas tiršta žydinčių dumblių mase ir dugno augalija nebegauna pakankamai šviesos. Besidaugindami mikroskopiniai dumbliai išnaudoja didelį vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, perpildo vandenį gyvybinės veiklos produktais ir dumbliai pradeda pūti. Dėl to pablogėja vandens kokybė: vanduo įgauna nemalonų kvapą, pakinta jo klampumas, sumažėja skaidrumas, vystosi organines medžiagas skaidančios bakterijos, dėl deguonies stygiaus krenta žuvys.

Vandens telkinių planktone vandens „žydėjimo“ metu paprastai ima vyrauti melsvabakterės, kurios ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, bet taip pat gali gaminti toksines sunkiai skaidomas medžiagas. Todėl atsiranda galimybė, kad mitybos keliu bus pakenkta žuvims, kitiems vandens organizmams bei sutrikdyta telkinio ekosistema.