Adresu Vinco Krėvės g. 6, kur augo R. Kalanta, šiemet muzikavo Alytaus muzikos mokyklos ir jaunimo centro atlikėjai. Dainą-zongą „Romo deglas“, skirtą ne tik R. Kalantai, tačiau ir savo kartos, dar vadinamos „gėlių vaikais“, atminimui yra sukūręs iš Alytaus kilęs kompozitorius, atlikėjas Alvydas Jegelevičius. „Jis amžinai dega, kaip ir mano klasioko Henriko Kaminsko pasipriešinimo milicijai deglas, o ir daugybė kitų, kurių nežinom ir niekada nesužinosim...“, - apie tai, kam skirtas kūrinys, tvirtina Alvydas. Yra ir daugiau dedikacijų R. Kalantai. 2017 metais Jonas Banys ir Donatas Ulvydas sukūrė kino filmą „Emilija iš Laisvės alėjos”. Tais pačiais metais dainą „Laisvės fakelas kaštonams žydins“, skirtą R. Kalantai, parašė Alytuje gyvenęs kūrėjas Romas Naidzinavičius ir Leonardas Rinkevičius. 1990 m. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša pastatytė dokumentinį filmą „Fontano vaikai“, parašyta, išleista knygų, Robertas Antinis jaunesnysis ir Saulius Juškys sukūrė ir 2002 m. Kaune atidengė paminklą „Aukos laukas“. R. Kalanta 1953 m. vasario 22 dieną gimė Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, čia gyveno iki 1963 metų, po to persikraustė į Kauną, charakteristikoje rašoma, kad Romas „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, buvo „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, mėgstantis analizuoti, nelinkęs atvirai bičiuliautis“, „kovojo su melu ir neteisybe, labai mėgo „The Beatles“ muziką“. Paskutinis įrašas R. Kalantos užrašuose buvo žodžiai „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Protestuodamas prieš sovietinį režimą R. Kalanta miesto sode prie muzikinio teatro Kaune apsipylė benzinu ir jau degdamas sušuko „Laisvę Lietuvai!". Ligoninėje Romui buvo nustatyti viso kūno antrojo ir ketvirtojo laipsnio nudegimai, jis mirė gegužės 15-ąją, 4 valandą ryte. Po to kilo neramumai - riaušių metu buvo suimta daugiau nei 400 žmonių: 351 vyras ir 51 moteris, iš kurių - 192 darbininkai, 97 - komjaunuoliai, 37 - tarnautojai ir pan. Po mirties, 2000 metais, R. Kalantai skirtas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas, 2005 m. jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio vardas.

Skamba, skamba, skamba Romo žodžiai neištarti liko, liko randas Eikim, eikim, eikim nesustokim niekados neškim, neškim, neškim savo širdis „vardan tos“

ir širdy ir atminty Dega, dega, dega Romo fakelas Kaune niekad, niekad, niekad jau negrįšim atgal – ne Veda, veda, veda mus du broliai svetimi vienas šaukia – gėda kitas guodžia – mon ami Eikim, eikim, eikim nesustokim niekados neškim, neškim, neškim savo širdis „vardan tos“ Vėliava laisvės žydės virš pilies nieks neišdrįs mūsų laisvės paliest nieks neišdrįs mūsų laisvės paliest vytis ir vilkas budės prie pilies Dega, dega, dega Romo fakelas Kaune niekad, niekad, niekad jau negrįšim atgal – ne