Dėl padangų gaisro Alytuje vis dar kalčiausia yra „žiurkė“?

Tų metų spalio 21 d. Rotušėje buvo sušauktas Lietuvos Respublikos vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, dieną po kurio nuspręsta, kad „pradėtas pasiruošimas gaisro padarinių likvidavimui“.

Nors vyriausybiniu lygiu Alytaus gaisras buvo „užgesintas“, apie tai informuotos ir kaimyninės valstybės, iš tiesų gaisras buvo gesinamas dar keturias dienas, o visa jo trukmė – 10 dienų (spalio 16-25 d.) nurodoma ir teismų dokumentuose.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas spalio 18 d. (2019 m.), įtariamiesiems buvo numatomos baudos, areštai, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, net ir po trejų metų gaisro priežastis nėra žinoma.

O gal išties – dėl padangų gaisro Alytuje kalčiausia yra deganti „žiurkė“, kurią, įbėgusią į smulkintų padangų cechą, kaip pagrindinę kaltininkę, viešai buvo įvardijęs „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas?...

Įvairių šaltinių teigimu, vien tiesiogiai, neskaitant gyventojų sveikatos, iš Gulbynės išnykusių gulbių ir kitų paukščių bei kito poveikio aplinkai, „Ekologistikos“ gaisras sukėlė nuo 5 iki 13 mln. eurų dydžio žalą.

Spėkite, kokia suma už tai buvo nubaustas savo 65-mečiui šio spalio pabaigoje besirengiantis p. J. Cicėnas?

Už gaisrą, kuris, pasak aplinkosaugininkų, „sistemingai pažeidinėjo apsaugos priežiūros ir naudojimo taisykles, „apgaulingai tvarkė apskaitą“ ir „pagamino ir naudojo netikrą dokumentą“, J. Cicėnas buvo nubaustas ... 300 eurų bauda. Dar įdomiau yra tai, kad po to teismas šį nutarimą panaikino, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Tiesa, Alytaus apylinkės teismas netenkino „Ekologistikos“ prašymo panaikinti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą (40 tūkst. 548,11 Eur) lėšoms, kurios, „pareiškėjo teigimu, buvo reikalingos plano dalies dėl įrenginių išmontavimo ir išvežimo iš teritorijos vykdymui, ir šiam pareiškėjo nekilnojamam turtui“.

Nors politikai teigia, o Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinta, kad „teršėjas moka“, tačiau vietoje baudų „eko“ verslininkai įmontavo dar daugiau „ragų“.

Šiuo metu (2022 m. spalio duomenimis) „Ekologistikos“ skola „Sodrai“ – 3 tūkst. 904,65 Eur mokesčių. Kokie mokesčiai, kokios dar baudos? Metines 1 mln. 375 tūkst. 1 Eur pajamas metus iki gaisro generavusi, darbuotojų dar metus po gaisro (iki pat 2020 m. spalio) turėjusios „Ekologistikos” teisininkai paskaičiavo, kad įmonė dėl jos veiklos stabdymo po gaisro galėjo patirti „neatitaisomą ar sunkiai atitaisoma žalą“, „neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos“ dydis buvo apibrėžtas 733 tūkst. 556,11 eurų suma.

Byla, kurią sudaro 92 tomai, 7 kaltinamieji (5 fiziniai ir 2 juridiniai asmenys), 133 asmenys, kuriuos reikia apklausti kaip nukentėjusiuosius, civilinių ieškovų atstovus ir liudytojus, turėjo būti pradėta nagrinėti dar 2020 m. gruodžio mėnesį, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino bylos nagrinėjimas buvo atidėtas...

2021 m. kovą teismui nepavyko pradėti bylos nagrinėjimo iš esmės, nes į posėdį neatvykus ir nuotoliniu būdu neprisijungus keliems nukentėjusiesiems, teismas, siekdamas išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiųjų interesus, bylos nagrinėjimą atidėjo.

Pandemija, karantinai Lietuvoje baigėsi jau ne vakar, tačiau kada girdėjome kokį nors naujesnį teismo ar kitų instancijų pranešimą apie Alytaus gaisro bylą?

Taip, „pranešimas“ buvo: prieš pusmetį, pirmąją 2022 m. Velykų dieną, tam pačiam J. Cicėnui priklausančiose patalpose, esančiose po tuo pačiu stogu, už sienos nuo „Ekologistikos“, buvo kilęs naujas gaisras. „Ekobazėje“ gaisras, laimei, neišplito, jį per pusdienį užgesino gaisrininkai. Beje, „Ekobazės“ gesinimui vadovavo jau ne legendiniai, vienų didvyriais, kitų – „kyšininkais“ vadinti Alytaus gaisrinės atstovai, o gaisro operacijų vadovas Deivydas Neverdauskas – Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausias specialistas.

„Ekobazėje“ šiemet degė plastiko perdirbimo linija, buvo įtariamas padegimas, tačiau, skirtingai nei 2019 m. spalio atveju, 2022 m. balandį juodi, vėliau balti dūmai judėjo ne rajono, o miesto kryptimi. „Ekobazėje“ po įvykio surengtas neeilinis patikrinimas, ar ką nors girdėjome apie išvadas, gal bent ką nors konkrečiau, ar vėl bus ištraukta eilinė kaltinamoji auka „žiurkė“?

Beje, teismų dokumentuose dėstoma, kad „Ekologistikoje“ dar yra likę „apie 1,45 tonos naudoti netinkamų padangų ir apie 2 tonas plėšytų padangų“. Tai, o ... ką po gaisro padangų smulkinimo gamyklos teritorijoje tvarkė „Toksika“, darbus pradėjusi 2019 m. lapkritį ir baigusi 2020 m. kovą, o per šį laiką už 2 milijonus eurų išrūšiavusi virš 9 tūkst. tonų pavojingų atliekų? Ar minėta valstybinė įmonė utilizavo ne viską?

Gal ne šiaip sau Alytaus rajonas iki šios dienos nėra atšaukęs ekstremalios situacijos savivaldybės teritorijoje dėl aplinkos oro užterštumo pavojingomis medžiagomis.

Įdomu ir tai, kodėl garsiausiu Lietuvos „gaisrininku“ vadinamas Alytaus miesto meras iki šiol neuždraudė ar kitomis priemonėmis neapribojo „Ekologistikos“ produkcijos naudojimo miesto savivaldybės objektuose. Nors Alytaus miesto savivaldybė buvo viena organizacijų, kuri bendrovės veiklos tęsimui po gaisro prieštaravo, bene populiariausia visų „Ekologistikos“ produkcija – smulkintos padangų granulės – savivaldybės projektuose, jos įstaigų veiklose yra naudojamos iki šiol.

Tuo tarpu, ta pati įmonė, savo produkciją toliau pardavinėjanti „Ekologistika“, ataskaitoje už 2021 metus deklaravo, kad Lietuvoje pardavė vos tik apie penktadalį produkcijos ir patyrė per 11 tūkst. eurų nuostolį.

Skirtingai nei šiemet dešimtmečio sulaukusi, nuo gaisro nukentėjusi, jau nepelninga tampanti buvusi „nepavojingųjų atliekų rinkimo“ srities lyderė Baltijos šalyse „Ekologistika“ (įstatinis kapitalas – 2 tūkst. 896 Eur, 1 automobilis, 0 darbuotojų), Alytuje registruota adresu Naujoji g. 27A, kitos ten pat įsteigtos, to paties J. Cicėno vadovaujamos įmonės – tiek krovininiu kelių transportu užsiimanti „Vivatrans“ (įst. kap. dydis – 167 tūkst. 765,28 Eur, valdo 111 automobilių, 2021 m. pajamos – per 13 mln. Eur, metinis pelnas – per 200 tūkst. Eur, 207 darbuotojai), tiek krovininių automobilių nuomos sferoje veikianti „Kapitalita“ (įst. kap. 131 tūkst. 370 Eur, grynasis pelnas 2021 m. – per 50 tūkst. Eur, 3 darbuotojai, 3 automobiliai) veikia pelningai.