Už smūgius taburete ir puodeliu konkubinui per galvą moteris gavo mėnesį arešto

Moteris sudavė vieną smūgį stikliniu puodeliu bei vieną smūgį medine taburete į galvą, tuo padarė muštinę žaizdą galvoje ir sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo. L. K. kalta prisipažino visiškai.

Apylinkės teismas, apklausęs kaltinamąją, nukentėjusįjį, liudytoją, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad L. K., smūgiuodama nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, nes smūgiuodama suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokie jos veiksmai gali jį sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.‏‏‎ Atsižvelgus į tai, jos veiką kvalifikavo pagal atsiradusias sunkiausias pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą.

Teismas pripažino L. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad atlygino turtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad L. K. nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo įvykdymą bei esant jam nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, todėl pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog veiką padarė būdama recidyviste, bei nustatė kitą sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinęs tai, kad ankstesniu nuosprendžiu L. K. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nepadarė įtakos jos elgesiui, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje nepakeitė jos polinkio smurtauti, teismas sprendė, kad jos asmenybės pokyčių neįtakoja švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšys, todėl turi būti skiriama griežtesnė bausmė – trumpalaikis laisvės atėmimas. L. K. paskirta 30 parų arešto bausmė.

Įvertinęs tai, kad L. K. teisiama antrą kartą už analogišką veiką, turi ankstesnį teistumą už žmogaus nužudymą peržengiant būtinosios ginties ribas, tai, kad atlikusi bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio ir nerodo noro keistis, teismas sprendė, kad bausmės tikslai – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą, negali būti pasiekti netaikant realios trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės, todėl L. K. atžvilgiu arešto bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.

Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistosios gynėja apskundė jį apeliacine tvarka, prašydama jos ginamajai paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Kauno apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų L. K. atžvilgiu. Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kitais motyvais nėra pagrindo.